Visą savaitę sinoptikai vis gąsdino, kad savaitgalis bus ne koks, tad nieko rimto šiam šeštadieniui ir neplanavome. O kai pasirodė, kad oras vis dar toks pat pavasariškai puikus, nieko daugiau nesugalvojome, kaip dar kartą pasivaikščioti Karmazinų pažintiniu taku.
Šiandien vėl nugalėjo solidarumas. Vietoj to, kad patraukčiau į “lobių” medžioklę vienas ant dviračiu, sugalvojome su Alfa apvažiuoti senai lankytas vietas Neries regioniniame parke ir ne tik “susirinkti” ten paliktus paliktus “lobiukus”, bet ir pagaliau senus maršrutus įrašyti į savo maršrutų kolekciją. Be to dar esu prižadėjęs gražinti nelabai seną skolą.
Taigi, visi tikslai pasiekti, beliko sutvarkyti foto grobį ir apie visą tai papasakoti bei parodyti jums.
Taigi, kadangi per šias išeigines oras vėl buvo puikus, tai buvo nuspręsta vakarykštę dieną praleisti gamtoje. Kadangi žmogutis dar ne visai jautėsi pajėgus sėsti ant kalnų dviračio, tai buvo sutarta dėl pasivaikščiojimo pėsčiomis. Begalvojant kur patraukti, buvo apsvarstyti keli variantai, bet pasirinkome Palūšę. Tokį pasirinkimą nulėmė tai, kad čia buvo planuotas netrumpas pasivažinėjimas dviračiais, o patį Botanikos taką apeiti ar apvažiuoti dviračiais taip pat kėsinomės jau ilgai. Tad, tikėdamiesi lengvo pasivaikščiojimo ir sėkmingos lobių medžioklės, sėdome į Alfą ir gan smagiai geru keliu atrūkome į Palūšę.
Kodėl vėl spalvotas? O gi todėl, kad prieš porą savaičių man brangus žmogutis sunegalavo ir atsidūrė ant operacinio stalo, o mano pasaulis susitraukė iki trijų objektų: darbas, ligoninė, namai. Dar lyg to būtų mažai, dar prisidėjo visokios peripetijos su kompanijų susijungimu ir reorganizacijomis bei perėjimu dirbti į vieną iš jų. Todėl spalvotą rudenį bei pro šalį pralenkiančius dviratininkus pavydžiai nulydėdavau žvilgsniu pro mašinos langą, o fotoaparatas kiurksojo kuprinėje, nes nuotaika buvo tikrai sumauta, t.y ne fotografinė. Kaip jau tikriausiai ir patys supratote, tinklaraštis irgi buvo paliktas sau vienas plaukioti ant autopiloto blogosferos platybėse. Tačiau, kaip sakė vienas žymus biblijinis veikėjas, viskas, kas blogai, anksčiau ar vėliau baigiasi.
Atvirai sakant, visą šį ilgąjį savaitgalį mes pratinginiavom. Na gal ne visiškai, nes teko tvarkyti sodą, kuris per šį lietaus laikotarpį gerokai apžėlė. Tuo pačiu kažkiek pradėjau tvarkyti ir savo video archyvą. O jame radau šį, prieš tris metus sukurtą, trumputį videoklipą, kuris buvo skirtas mano senam tinklaraščiui. Jis buvo sukurtas kaip tik tada, kai mes jau buvom pagavę didelį kablį savaitgalio išvykoms po Lietuvą, o likusios kelionės įgavo aiškiai pažintinį pobūdį. Tokios medžiagos yra dar kažkiek, o gal verta ir toliau filmuoti išvykas ir šalia nuotraukų pateikti tokius video klipus ar reportažus?
Po kelionės į Estiją ir visokių darbinių reikalų, kurie trumpam buvo mane ištraukę iš atostogų režimo, akys ir dūšia vėl pasiilgo lietuviškos gamtos vaizdų. Todėl vakar nutarėme dieną pradrybsoti prie kokio nors ežero. Begalvodami kur patraukti, nusprendėme, kad būtų visai neblogai toliau pratęsti pažintį su Metelių regioninių parku, kuriame lankėmės šį pavasarį. Pasirinkome Dusios ežerą ir tą jo pusę, kuri yra prie Prelomciškės kalvų, tokiu būdu nušaudami du zuikius vienu šūviu, t.y užsitikrinome neprastą pasivaikščiojimą ir palaipiojimą po Prelomciškės piliakalnį, kurio nuotrauką matote viršuje, bei šalia esančias kalvas.
Ele: Iejau nuoroda i sita blog i savo kelioniu blog. Labai tikiuosi pasisemti idomios info is Jusu kelioniu.
MariukasM: Nesu profesionalus fotografas, o sutuoktuvės - tikrai rimta šventė, todėl tikrai nesutiksiu. Geriau pasisamdykite profesionalų fotografą.
ina: norejau pasiteirauti ar nesutiktumete foto sesija pravesti vaikams per ju sutuoktuves gruodzio 27d. Lauksiu atsakymo.
Gediminas: Laba vakara. Turiu klausima. Ar nebutu galima kelias Jusu nuotraukas su Zeimenos tiltu patalpini Facebooke? Konkreciai zr.
http://www.facebook.com Sodininkai Santaka
Jei atsakymas teigiamas- parasykite [...]