Klasika su variacijomis #1

Klasika su variacijomis #1

Šį kartą noriu jums pasiūlyti klasikinio ir populiaraus dviračių maršruto Vilnius-Nemenčinė-Vilnius, keliaujant skirtingais Neries krantais arba, kaip dar kai kurie sako, Pro Žaliuosius, savo variantą.

Skaitykite toliau

Galvos vėdinimas

.Nemenčinė – Danilava – Sužionys – Nemenčinė


EveryTrail – Find trail maps for California and beyond

 

Šaltasis metų laikas – tai ne tik tamsa ir šaltis, bet ir metas, kai į galvą lenda visokios durnos ir sunkios mintys. Sulaukus pavasario, kai jau galima išridenti laukan dviratį, atsiranda poreikis ne tik vėl mankštinti kūną, varyti iš jo žieminį tinginį, bet ir pravėdinti galvą. Pravėdinti taip, kad visas prisikaupęs šlamštas išskristu lauk kartu pro ausis švilpiančiu vėju. Pradiniai trumpi prasivažinėjimai galbūt yra gerai kūnui, bet ne sielai. O ir asfalto šlifavimas tuo pačiu režimu ir maršrutu tam tikrai nepadeda. Tai gi, vakar nusprendžiau, kad jei dar tegalima minti pedalus ant asfalto, tai tam, kad ir galva vėdintųsi, tai reikia daryti ilgai ir ten, kur dar nevažiuota. Kad akys gautų naujų vaizdų ir naujos mintys išstumtų senąsias.

Skaitykite toliau

Dvi tvirtovės

Kažkada, eilinį kartą važiuodamas pro Nemenčinės gimnazijas, pagalvojau, kad tokiam nedidukui miesteliui tai savotiška prabanga. O ir tikriausiai niekam, kas gyvena Nemenčinėje, nėra didelė paslaptis, kad šios dvi gimnazijos savotiškai tarpusavyje konkuruoja. Jos ne tik konkuruoja, bet ir geografiškai randasi viena šalia kitos. Jei jau ne siena prie sienos, kaip kadaise buvo anksčiau, tai bent jau dalinasi stadionu, kuris dabar yra tarsi demilitarizuota zona. Ir stovi jos viena priešais kitą, kaip kokios pedagoginio fronto tvirtovės, pavadintos dvarininkų ir kunigaikščių vardais, t.y Konstanto Parčevskio gimnazija ir Gedimino gimnazija, kovodamos su joms patikėto krašto tamsybe bei konkuruodamos dėl jaunosios kartos protų ir sielų. Va man ir pasidarė įdomu, o kaip gi joms sekasi šioje nelengvoje kovoje?

Skaitykite toliau

Paskutinis pasispardymas?

Ko gero taip būtų galima pavadinti šiandieninį pasivažinėjimą ant dviračio. Šiaip jau šią savaitę buvau nusiteikęs paskelbti apie šių metų dviračio sezono uždarymą, bet vis tam nekildavo ranka. Ir nieko tame nuostabaus. Nežiūrint vis dažnėjančio lietaus, kur ne kur pereinančio į sniegą, o oro temperatūrai besitabaluojant apie nulį, vis dar laikas nuo laiko pavyksta išridenti savo Trek’ą į lauką. Tegul ir šalia namų, nedideliais atstumais, bet vis tiek ant dviračio. O šiandien, danguje pamatęs šiokius tokius pragiedrulius, nusprendžiau pavažiuoti kiek ir tolėliau.

Skaitykite toliau

Arvydų tvenkiniai

Arvydų tvenkiniai

Kažkaip paskutiniu metu buvo sunku tiek su dviračiavimu, tiek ir fotografavimu. Nebuvo nuotaikos nei tam, nei tam. O ir žmogutis, panašu, buvo rimtai nusprendęs baigti šiemetinį dviračių sezoną. Tačiau vakar, nežiūrint stipriai apniūkusio dangaus, noras vėl įtraukti į plaučius gryno oro minant pedalus vis gi nugalėjo.

Skaitykite toliau

Skardžio kursas

Kartą paragavęs, negali sustot. Ko gero taip galima sakyti apie važiavimus miške kalnu dviračiu sutemus. Šį kartą rimčiau nei pirmą kartą. Kitas atstumas ir kitas greitis. Nuostabi žara nuo Sakiškių skardžio taip ir liko tik mano atminty (į tokius prasiblaškymus fotoaparato neimu). Keistas pojūtis tamsoje leidžiantis nuo kalno žvyrkeliu 31 km/h (visgi prilaikiau ant stabdžių). Vaiduokliškoje Sigma Karma šviesoje keistai atrodantys medžiai ir siauras bei vingiuotas miško keliukas. Todėl noriu Sigma Powerled EVO ant vairo, o Sigma Karma persikraustytų ant šalmo, nes reikia matyti ir kur suki, o ne tik tai, kur žiūri priekinis ratas. Viskas kitaip nei dieną, bet ir smagiau. O šiaip važiavimas įrašytas kaip kursas, kad galima būtų su savimi palenktyniauti.

Kas pakels ciuckiui uodegą, jei ne …

… kitas ciuckis. Šį kartą vėl apie pasivažinėjimus miškais sutemus, bet šį kartą ne mano vieno (žr. viršuje), o bendrus, kartu su Žmogučiu.

Skaitykite toliau

Gavosi kaip gavosi

– Ne, ne ir dar kartą ne. Neminsiu aš jokių 40 km ! – tokia buvo žmogučio reakcija į mano sudėliotą šio savaitgalio maršrutą. Ir nieko tame nuostabaus. jei ir pats būčiau apie tris savaites nevažinėjęs dviračiu, tai toks atstumas laukais ir miškais manęs irgi labai nesužavėtų. O aš irgi per daug nesistengiau ginti savo sumanymo, nes, atvirai sakant, baisiai tingėjau šį savaitgalį vairuoti automobilį. O kiek prasiblaivęs dangus taip ir kvietė kur nors patraukti ant dviračių. Tad ir gavosi vėl aplink Nemenčinę. Panašiai ir beveik ta pačia kryptimi kaip ir praeitą savaitgalį. Tik maršrutas beveik per pusę trumpesnis ir ne toks vaizdingas. Todėl be nuotraukų, o ir į dviračių maršrutų kolekciją jo taip pat neįtrauksiu. Keliukai panašūs kaip ir ano sekmadienio važiavime, tik lengvas “off-road” tarp Unėniškių ir Totorėnų bei plius dar obuolių degustacija apleistame sode prie Pakryžės..

Dar viena voratinklio gija

Link Minkelių ežero


EveryTrail – Find hiking trails in California and beyond

Praeitą sekmadienį savo dviračių maršrutų aplink Nemenčinę voratinklį papildžiau dar viena gija. Atvirai pasakius, nemėgstu važinėtis tais pačiais keliais ir pro tas pačias vietas. Nebent tai tikrai smagi trasa, kuri tinka prasilėkti vakarais po darbo, palaikant šiokią tokią fizinę formą. Tokia nuostata šiuo atveju kiek apsunkina gyvenimą, nes kuo toliau, tuo labiau darosi sunkiau surasti kokią dominančią kryptį. Bet šį kartą visgi pasisekė. Į šiaurę nuo Nemenčinės tikrai yra dar “netyrinėtų” žemių, kur galima suplanuoti ne per ilgiausią vienos dienos išvyką.

Skaitykite toliau