Politika – dalykas purvinas

Paskutiniu metu, o tiksliau nuo paskutinių rinkimų nemaža dalis tiek lietuviškos blogosferos, tiek ir lietuviška socialinių tinklų dalis tiesiog klega kaip vištidė, į kurią kažkas įmetė akmenį. Ir klega taip garsiai, kad net pažadino mane iš savotiško virtualaus žiemos miego. Dar neišsivedėjo paskutinio šudasvydžio tvaikas, o vėl kyla eilinis erzelis. Visi taip įsiaudrinę, kad jau kimbama į atlapus visiems, praktiškai nežiūrint, kas kieno pusėje žaidžia. Ir nors Mantas Adomėnas su savo klusniąja žmona bando iliustruotai parodyti kaip atrodo savi, bet tai mažai padeda, o ir jiems patiems irgi smagiai kliuvo. Tai apie ką aš čia?

O gi apie blogerių rinktinės vizitą pas linksmai internetuose išgarsėjusią ūkio ministrę Birutę Vėsaitę, kuri, beje, tą rinktinę pati (ar su kieno nors pagalba) ir sudarė.

Skaitykite toliau

Ne ta gaublio pusė

© Diary of Scott Morris

Vienas iš mano mėgstamiausių tinklaraščių, kurio įrašų apie keliones ant kalnų dviračių aš nekantriai laukių – Diary of Scott Morris. Jo autorius net tik yra šio sporto didelis entuziastas, bet ir yra sukūręs tikrai neblogą navigacijos programą TopoFusion.

Taigi, beskaitydamas apie jo pasivažinėjimus ir bežiūrinėdamas jo nuotraukas, ypač tokiu metu laiku, kartais skausmingai suvokiu, kad šiuo momentu esu tikrai ne toje gaublio pusėje.

Gold « Diary of Scott Morris

Penktas kilometras

Pas Pow aptikau linksmą idėją, kurią sugalvojo Wordpres.com – kadangi jau geri ir šilti orai, tai siūloma laisvalaikį aktyviai praleisti lauke. Ir nesvarbu ką veiksite: ar vaikščiosite, ar bėgiosite, ar važinėsitės dviračiu ir pan., svarbu nufotografuoti ir parodyti savo maršruto penktą kilometrą. Taigi, mano penktas kilometras iš šio vakaro pasivažinėjimo ant dviračio:

5-th kilometer

Skaitykite toliau

Stylish Blogger Award 2012… Aš?!

stylish_blogger

Lietuviškoje blogosferoje jau kuris laikas siaučia dar vienas tarpusavio reklamos, paminėjimų, rankų paspaudimo ar pasibučiavimų (vadinkite kaip norite) virusas – “Stilingo tinklaraštininko” apdovanojimai. Tikėjausi, kad šis virusas mane aplenks, nes esu kuklus, mėgstu būti nepastebimas bei nemėgstu veltis į visokias masines akcijas.

Nė velnio, aišku kad MELUOJU ! Prastas tas tinklaraštininkas, kuris nenori, kad jo tinklaraštis būtų pastebėtas, skaitomas, komentuojamas ir įvertintas. Kitaip kam lįsti į internetą ir pildyti jį savo turiniu? Tad ir mano personos paminėjimas, atvirai sakant, maloniai paglostė mano ego Šypsena.

Skaitykite toliau

Aš–legenda

Man visada buvo įdomu, kaip gimsta legendos. Bet štai, visai netikėtai, pats tapau interneto folkloro, kurį fiksuoja nemarioji, “visų kliedesių beigi folkloro” ir šiaip visų enciklopedijų motina, garsioji ir nepakartojama laisvoji enciklopedija Pipedija:

MariukasM – toksai barzdotas dėdė iš barzdylų grupuotės, katram visiškai matyt netinka vaikiškumo įspūdį sukuriantis vaikiškai skambantis slapyvardis.

Vienok dėdulė nejaunas, barzda iki krūtinės, veidrodinis fotoaparatas kainuoja daugiau, nei kainuoja vidutinė mašina, važinėjanti Lietuvos gatvėmis, o dviratis – iš kažkokio titano ar tai panašių medžiagų, nes mėgsta pravažiuoti savaitgaliais tokius atstumus, kad paskaičiavus kilometrus, kyla klausimas, ar tąjam Mariukui visi namie. Nes normalus žmogus negali taip daryt, kad per dieną kelis šimtus kilometrų važinėtų, kaip nenormalus, su išsprogusiomis akimis, kaip pamišėlis lėkdamas šunkeliais greičiau, nei koks pasiutęs bebras, išvystantis 100 km/h greitį. “

Ir plevėsuojanti barzda iki krūtinės, ir nežmoniškai brangus fotoaparatas, ir išsprogusios baisios akys ir netgi stebuklingas, titanu žvilgantis dviratis, lekiantis jokiam mirtingajam nepasiekiamu greičiu – viskas ko reikia, kad taptum legenda, kokios yra kuriamos apie žinomus blogerius ir kuri bus perduodama iš lupų į lupas sekančioms internautų kartoms Plati šypsena.

MariukasM – Straipsnis iš Pipedijos, laisvosios durnysčių enciklopedijos

MariukasM.LT prieš SOPA

Rytoj tarptautinio protesto prieš JAV norimą priimti kovos su piratavimu įstatymą, kas reiškia vienpusę interneto cenzūrą. Tad nenustebkite rytoj atsivertę MariukasM.LT ir pamatę protesto ženklą. Nors tai inicijuojama JAV, bet palies visus internautus, o ypatingai tuos, kas rašo ir kuria turinį. Pasipiktinimą kelia būtent tą nuostata, kad paminamas vienas iš demokratinio pasaulio principų – nekaltumo prezumpcija. Užtenka bet kokią svetainę apkaltinti piratinio turinio platinimu ir ji taps nepasiekiama, o jos savininkai patys turės įrodinėti, kad jie ne kupranugariai. O tai visiškai nepriimtina bet kurios šalies laisvam piliečiui, tame tarpe ir man.

Prie šio protesto prijungia angliška Wikipedia, Rokiškio tinklaraštis, Pipedija Enciklopedija, Buržujaus rašinėliai ir kiti lietuviški tinklaraščiai. Jei ir jūs rašote, turite kokią internetinę svetainę, prisijunkite, parodykite, kad jums ne tas pats, kas vyksta aplink jus.

Kai istorija sukasi ratu

Jau kuris laikas blogosferoje stebiu kylančią savotišką bangą. Visi kažko sujudo, kažkur pradėjo skubėti. Ir nieko nuostabaus, nes virtualaus pasaulio horizonte patekėjo nauja žvaigždė – Google Plus socialinis tinklas, kuri grasina užgožti visas kitas. Visas šis ažiotažas man jau kažkur girdėtas ir matytas. Dar ne per seniausiai viskas panašiai sukosi apie snukiaknygę (Facebook), o laikantys save besidominčiais IT ir šiaip protingesniais už kitus, skubėjo ten registruotis pirmieji. Po kiek laiko ta kryptimi pajudėjo ir likusi masė. Dabar atsirado naujas bezdžionynas, oi, t.y naujas socialinis tinklas ir dar su Google brendu, tad kyla nauja isterijos banga ir visi lapatoja ten. O juk marketingo prasme iš ties padaryta gudriai, norint ten patekti pirmiems, reikia pakvietimo (sena Google taktika).  Kai atsiras koks kitas kokio garsaus brendo analogiškas žaisliukas, visos beždžionėlės vėl pakuosis daiktus.

Kaip sakoma, nieko nėra amžino, bet istorija sukasi ratu, o tiksliau spirale Šypsena.

Vėl apie blogosferą ir žiniasklaidą « Rokiškis

Geriausia iš to, ką šiandien radau tarp savo skaitomų tinklaraščių. Todėl dedu nuorodą į ten, kad ir tie, kas didžiąją savo gyvenimo internete dalį praleidžia didžiuosiuose portaluose., o čia teužsuka pasižiūrėti nuotraukų ar pasisemti idėjų savaitgalio išvykoms, paskaitytų ir pagalvotų apie tai, kas kišame į jų smegenis. Gal būt kai kam nepatiks autoriaus leksika, bet toks gyvenimas, t.y ne viskas turi būti gražu, saldu ir dailiai įpakuota. O šiaip visgi liūdna, kad tradicinė žiniasklaida, dėl per didelio noro daug ir greitai uždirbti, pataikaudama masei, tuos, kas dar naudojasi savo smegenine stumia į tuos laikus, kai naudingą, įdomią informaciją turi susirinkti po kruopelytę iš įvairių šaltinių. Bet gal visas gėris ir yra tame, nes beieškodamas išmoksti analizuoti ir atskirti grūdus nuo pelų.

P.S. Beje, tuos, ką Rokiškis vadina broileriais, aš vadinu priebliūdžiais. Tik tiek.

Vėl apie blogosferą ir žiniasklaidą « Rokiškis