Mindamas pedalus ne vien tik į kelią spoksau.
Šilagėlės
5
Galvos vėdinimas
.Nemenčinė – Danilava – Sužionys – Nemenčinė
EveryTrail – Find trail maps for California and beyond
Šaltasis metų laikas – tai ne tik tamsa ir šaltis, bet ir metas, kai į galvą lenda visokios durnos ir sunkios mintys. Sulaukus pavasario, kai jau galima išridenti laukan dviratį, atsiranda poreikis ne tik vėl mankštinti kūną, varyti iš jo žieminį tinginį, bet ir pravėdinti galvą. Pravėdinti taip, kad visas prisikaupęs šlamštas išskristu lauk kartu pro ausis švilpiančiu vėju. Pradiniai trumpi prasivažinėjimai galbūt yra gerai kūnui, bet ne sielai. O ir asfalto šlifavimas tuo pačiu režimu ir maršrutu tam tikrai nepadeda. Tai gi, vakar nusprendžiau, kad jei dar tegalima minti pedalus ant asfalto, tai tam, kad ir galva vėdintųsi, tai reikia daryti ilgai ir ten, kur dar nevažiuota. Kad akys gautų naujų vaizdų ir naujos mintys išstumtų senąsias.
Vėlyva pradžia
Šiemet sezoną pradėjau tikrai vėlai. Bet ką darysi, pavasaris taip pat neskubėjo. O ir vakarai nešilti. O miške dar oi kaip daug sniego, nors Nemenčinės plento dviračio takelis vietomis jau pravažiuojamas. Tačiau kol kas teks draugauti su plentu.
Bruknės
Taip vadinosi šios raudonos uogos, kurias kadaise galima buvo aptikti Lietuvos miškuose dar iki ledynmečio. Kas keisčiausia, kad tą laikotarpį to meto žmonės vadino globalaus atšilimo amžiumi.
Ar nori draugauti su Fiureriu?
Tokį klausimą man šiandien ryte uždavė veidaknygė. Pirma pagalvojau: KPŠ, kiba amžina atilsi Adolfas prisikėlė, ir dabar viso pasaulio visokie naciai turės savo rudas Velykas? Kitas klausimas – kodėl ši velniava išplaukė ant mano FB sienos?
Politika – dalykas purvinas
Paskutiniu metu, o tiksliau nuo paskutinių rinkimų nemaža dalis tiek lietuviškos blogosferos, tiek ir lietuviška socialinių tinklų dalis tiesiog klega kaip vištidė, į kurią kažkas įmetė akmenį. Ir klega taip garsiai, kad net pažadino mane iš savotiško virtualaus žiemos miego. Dar neišsivedėjo paskutinio šudasvydžio tvaikas, o vėl kyla eilinis erzelis. Visi taip įsiaudrinę, kad jau kimbama į atlapus visiems, praktiškai nežiūrint, kas kieno pusėje žaidžia. Ir nors Mantas Adomėnas su savo klusniąja žmona bando iliustruotai parodyti kaip atrodo savi, bet tai mažai padeda, o ir jiems patiems irgi smagiai kliuvo. Tai apie ką aš čia?
O gi apie blogerių rinktinės vizitą pas linksmai internetuose išgarsėjusią ūkio ministrę Birutę Vėsaitę, kuri, beje, tą rinktinę pati (ar su kieno nors pagalba) ir sudarė.
Skrydis virš tulpių laukų
Nuostabūs, tvarkingi ir labai spalvoti Olandijos tulpių laukų peizažai – džiaugsmas akims ir atsvara žiemos baltumui.
Prisiminimai
O buvo tada, šilta, galima sakyti karšta, buvo gražu ir smagu. Vienu žodžiu, Vasara.
Ti voglio bene mia Alfa Romeo!
Žiema, kai turi žymiai daugiau laisvo laiko, yra pats tas metas nubraukti dulkes nuo kai kurių dalykų, kuriems kažkada to laiko neužteko. Taip atsitiko su praeitais metais spalio mėnesį vykusiu renginiu „Ti voglio bene mia Alfa Romeo!“ (it.„Myliu tave, mano Alfa Romeo!”), kurį surengė “Autobrava” savo klientams, tarp kurių esu ir aš.
2012-ieji mano nuotraukose
Ką gi, per visokius darbus ir remontus net nepastebėjau, kaip į praeitį nudundėjo 2012-ieji metai. Tačiau šis tas liko įamžinta nuotraukose, todėl galima laikas nuo laiko pasižiūrėti ir prisiminti kaip šie metai atrodė. Tad jūsų dėmesiui jau tradiciniu šiame tinklaraštyje tapęs metų nuotraukų rinkinys.