MariukasM.LT

Šiandien paskutinė Lapkričio diena. Tad kažkiek nuotraukų apie tai, koks jis man įsiminė.

Skaitykite toliau… »

Belieka tik surasti kelią į elfų šalį…

Kad ir kaip nenorėčiau, tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad šių metų mano dviračių sezonas artėja prie pabaigos. Orai tokie, kad tolimesnės savaitgalinės išvykos darosi vis mažiau patrauklios. O ir prisikalbinti Žmogutį sau į kompaniją darosi vis sunkiau. Panašu, kad ji savo sezoną jau baigė, o jos Trek’as visas išvalytas ir suteptas sau patenkintas ilsisi savo stove. Tačiau aš vis dar nerimstu. Vis dar stengiuosi ištaikyti momentą, kai įkyri dulksna ar lietus aprimsta. Tada nors trumpam išlekiu ant dviračio pasivažinėti jau žinomomis trasomis. Bet, kad nebūtų nuobodu, tai darau sutemus (tada viskas atrodo kitaip) arba kviečiuosi į kompaniją savo šešėlį.

Skaitykite toliau… »

 Between Bezdonys and Buivydžiai

EveryTrail – Find trail maps for California and beyond

Kaip ten bebūtų, bet paskutiniu metu Bezdonių ir Arvydų ar tiesiog Buivydžių (kaip jums labiau patinka) kryptis tiesiog valdo. Ne išimtis ir šiandienos išvyka, tačiau šį kartą nusprendžiau, taip sakant, į šį reikalą “pažvelgti giliau”.

Skaitykite toliau… »

Kažkaip paskutiniu metu buvo sunku tiek su dviračiavimu, tiek ir fotografavimu. Nebuvo nuotaikos nei tam, nei tam. O ir žmogutis, panašu, buvo rimtai nusprendęs baigti šiemetinį dviračių sezoną. Tačiau vakar, nežiūrint stipriai apniūkusio dangaus, noras vėl įtraukti į plaučius gryno oro minant pedalus vis gi nugalėjo.

Skaitykite toliau… »

Ir vėl ant dviračio, ir vėl tamsiame miške. Tik šį kartą jausmas žymiai geresnis. Praeitame įraše pasakiau ko man truko iki pilnos laimės. Taigi, visa tai jau įgyvendinta: ant vairo pūpso Sigma Powerled Evo bumbulas, skleisdamas maloniai baltą ir tolygią šviesą, o Sigma Karma persikraustė ant šalmo ir, tarsi visa matanti akis, iš tamsos ištraukia visus aplinkinius objektus, kurių neužgriebia pirmasis prožektorius.

Skaitykite toliau… »

Kokia pradžia? Štai ta, kurią jūs matote nuotraukoje. Tai ne šiaip sau dar vienas miško keliukas (kad ir su tilteliu per upelį) iš beveik nesuskaičiuojamos daugybės miško keliukų ir takelių, kuriais esu pravažiavęs dviračiu ar praėjęs pėsčiomis bei prie progos nufotografavęs, Tai, galima sakyti, bent jau man ir šiam tinklaraščiui yra savotiškai istorinė vieta (ar atskaitos taškas, jei norite), kurios net nesitikėjau kada nors vėl atrasti ir pamatyti.

Skaitykite toliau… »

Nežiūrint darganos ir atvėsusio oro, sekmadienį vis tiek neišsėdėjau namuose. Nieko gudraus nesugalvojau, o tiesiog ant dviračio ir su fotoaparatu pamaklinėjau palei Nerį. Maršrutas ne kažkoks originalus, o tik kiek pratęstas link Vilniaus kadaise važiuotas pro Liepynę beieškant lobių.

Skaitykite toliau… »

… kitas ciuckis. Šį kartą vėl apie pasivažinėjimus miškais sutemus, bet šį kartą ne mano vieno (žr. viršuje), o bendrus, kartu su Žmogučiu.

Skaitykite toliau… »

- Ne, ne ir dar kartą ne. Neminsiu aš jokių 40 km ! – tokia buvo žmogučio reakcija į mano sudėliotą šio savaitgalio maršrutą. Ir nieko tame nuostabaus. jei ir pats būčiau apie tris savaites nevažinėjęs dviračiu, tai toks atstumas laukais ir miškais manęs irgi labai nesužavėtų. O aš irgi per daug nesistengiau ginti savo sumanymo, nes, atvirai sakant, baisiai tingėjau šį savaitgalį vairuoti automobilį. O kiek prasiblaivęs dangus taip ir kvietė kur nors patraukti ant dviračių. Tad ir gavosi vėl aplink Nemenčinę. Panašiai ir beveik ta pačia kryptimi kaip ir praeitą savaitgalį. Tik maršrutas beveik per pusę trumpesnis ir ne toks vaizdingas. Todėl be nuotraukų, o ir į dviračių maršrutų kolekciją jo taip pat neįtrauksiu. Keliukai panašūs kaip ir ano sekmadienio važiavime, tik lengvas “off-road” tarp Unėniškių ir Totorėnų bei plius dar obuolių degustacija apleistame sode prie Pakryžės..