MariukasM.LT

Nieko nesimato? Manau. Tad spauskite ant paveikslėlio ir pamatykite kaip atrodo mano 2011-ų metų dviračio sezonas.

Skaitykite toliau… »

Ko gero taip būtų galima pavadinti šiandieninį pasivažinėjimą ant dviračio. Šiaip jau šią savaitę buvau nusiteikęs paskelbti apie šių metų dviračio sezono uždarymą, bet vis tam nekildavo ranka. Ir nieko tame nuostabaus. Nežiūrint vis dažnėjančio lietaus, kur ne kur pereinančio į sniegą, o oro temperatūrai besitabaluojant apie nulį, vis dar laikas nuo laiko pavyksta išridenti savo Trek’ą į lauką. Tegul ir šalia namų, nedideliais atstumais, bet vis tiek ant dviračio. O šiandien, danguje pamatęs šiokius tokius pragiedrulius, nusprendžiau pavažiuoti kiek ir tolėliau.

Skaitykite toliau… »

Tie, kas seka šį tinklaraštį, jau žino, kad vis gi apsisprendžiau kokius dviračio pedalus bei batus naudosiu, ir kad tie daikčiukai jau yra nupirkti. Ir nors grasinausi visus naujus žaisliukus išbandyti savaitgalį, vis dėl to neiškenčiau ir tai padariau vakar vakare.

Skaitykite toliau… »

Kad ir kaip nenorėčiau, tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad šių metų mano dviračių sezonas artėja prie pabaigos. Orai tokie, kad tolimesnės savaitgalinės išvykos darosi vis mažiau patrauklios. O ir prisikalbinti Žmogutį sau į kompaniją darosi vis sunkiau. Panašu, kad ji savo sezoną jau baigė, o jos Trek’as visas išvalytas ir suteptas sau patenkintas ilsisi savo stove. Tačiau aš vis dar nerimstu. Vis dar stengiuosi ištaikyti momentą, kai įkyri dulksna ar lietus aprimsta. Tada nors trumpam išlekiu ant dviračio pasivažinėti jau žinomomis trasomis. Bet, kad nebūtų nuobodu, tai darau sutemus (tada viskas atrodo kitaip) arba kviečiuosi į kompaniją savo šešėlį.

Skaitykite toliau… »

 Between Bezdonys and Buivydžiai

EveryTrail – Find trail maps for California and beyond

Kaip ten bebūtų, bet paskutiniu metu Bezdonių ir Arvydų ar tiesiog Buivydžių (kaip jums labiau patinka) kryptis tiesiog valdo. Ne išimtis ir šiandienos išvyka, tačiau šį kartą nusprendžiau, taip sakant, į šį reikalą “pažvelgti giliau”.

Skaitykite toliau… »

Kažkaip paskutiniu metu buvo sunku tiek su dviračiavimu, tiek ir fotografavimu. Nebuvo nuotaikos nei tam, nei tam. O ir žmogutis, panašu, buvo rimtai nusprendęs baigti šiemetinį dviračių sezoną. Tačiau vakar, nežiūrint stipriai apniūkusio dangaus, noras vėl įtraukti į plaučius gryno oro minant pedalus vis gi nugalėjo.

Skaitykite toliau… »

Ir vėl ant dviračio, ir vėl tamsiame miške. Tik šį kartą jausmas žymiai geresnis. Praeitame įraše pasakiau ko man truko iki pilnos laimės. Taigi, visa tai jau įgyvendinta: ant vairo pūpso Sigma Powerled Evo bumbulas, skleisdamas maloniai baltą ir tolygią šviesą, o Sigma Karma persikraustė ant šalmo ir, tarsi visa matanti akis, iš tamsos ištraukia visus aplinkinius objektus, kurių neužgriebia pirmasis prožektorius.

Skaitykite toliau… »

Kartą paragavęs, negali sustot. Ko gero taip galima sakyti apie važiavimus miške kalnu dviračiu sutemus. Šį kartą rimčiau nei pirmą kartą. Kitas atstumas ir kitas greitis. Nuostabi žara nuo Sakiškių skardžio taip ir liko tik mano atminty (į tokius prasiblaškymus fotoaparato neimu). Keistas pojūtis tamsoje leidžiantis nuo kalno žvyrkeliu 31 km/h (visgi prilaikiau ant stabdžių). Vaiduokliškoje Sigma Karma šviesoje keistai atrodantys medžiai ir siauras bei vingiuotas miško keliukas. Todėl noriu Sigma Powerled EVO ant vairo, o Sigma Karma persikraustytų ant šalmo, nes reikia matyti ir kur suki, o ne tik tai, kur žiūri priekinis ratas. Viskas kitaip nei dieną, bet ir smagiau. O šiaip važiavimas įrašytas kaip kursas, kad galima būtų su savimi palenktyniauti.

Kokia pradžia? Štai ta, kurią jūs matote nuotraukoje. Tai ne šiaip sau dar vienas miško keliukas (kad ir su tilteliu per upelį) iš beveik nesuskaičiuojamos daugybės miško keliukų ir takelių, kuriais esu pravažiavęs dviračiu ar praėjęs pėsčiomis bei prie progos nufotografavęs, Tai, galima sakyti, bent jau man ir šiam tinklaraščiui yra savotiškai istorinė vieta (ar atskaitos taškas, jei norite), kurios net nesitikėjau kada nors vėl atrasti ir pamatyti.

Skaitykite toliau… »

Nežiūrint darganos ir atvėsusio oro, sekmadienį vis tiek neišsėdėjau namuose. Nieko gudraus nesugalvojau, o tiesiog ant dviračio ir su fotoaparatu pamaklinėjau palei Nerį. Maršrutas ne kažkoks originalus, o tik kiek pratęstas link Vilniaus kadaise važiuotas pro Liepynę beieškant lobių.

Skaitykite toliau… »