MariukasM.LT

Nemenčinė – Žeimenos ir Neries santaka at EveryTrail

Map created by EveryTrail: GPS Trail Maps

Kaip ten bebūtų, sekmadienį tikrai keliavome miškais ir kalnais, kaip tai keistai beskambėtų. Tačiau apie viską iš eilės.

Skaitykite toliau… »

Besivažinėdamas dviračiu įvairiais miško keliukais nusprendžiau, kad visai būtų gerai turėti GPS įrenginį, kuris man padėtų susiorientuoti kur aš esu ir kaip man, esant reikalui, trumpiausiu keliu grįžti namo ar į pradinį kelionės tašką. Kita vertus, taip pat norėjosi, kad aš galėčiau ne tik dalintis įrašytais maršrutais, bet ir įkelti savo ar kitų iš anksto sudarytus maršrutus. Be to, kadangi toks daiktas būtų naudojamas lauke ir dar ant dviračio, jis turi būti atsparus kratymams ir krituliams, o jo ekranas lengvai įskaitomas bet kokiomis apšvietimo sąlygomis (todėl iš kandidatų sąrašo buvo atmesti visi įrenginiai, kurie turi lietimui jautrų ekraną). Dar vienas noras – kad tai būtų ne dar vienas papildomas griozdiškas įrenginys ant vairo, o galbūt pakeistų mano dabartinį naudojamą dviračio kompiuteriuką. O jei dar galėčiau  jį pasiimti kartu kai keliauju be dviračio, iš vis būtų liuks. Taigi, kaip matote, norų ar reikalavimų nemažai, o ką gi galima pasirinkti? Kiek pasidomėjus, mano dėmesį patraukė kompanijos Garmin sukurti Edge serijos sportiniai įrenginiai, 605 ir 705 modeliai, kurie yra skirti būtent dviratininkams. Beskaitant įvairias apžvalgas ir atsiliepimus, į akis krito tai, kad nuomonės apie šiuos prietaisus yra labai priešingos, praktiškai 50/50, nuo visiško susižavėjimo iki kategoriškų pareiškimų, kad tai yra visiškas šlamštas.  Buvo momentas, kad aš net buvau pradėjęs mąstyti apie tai, ar man nepasirinkus kokio “grynakraujio” kompaktinio dydžio GPS navigatoriaus, kaip, pvz., Garmin etrex Vista HCx. Tačiau apsvarstęs savo norus, poreikius ir lūkesčius, aš visgi pasirinkau Garmin Edge 605. Todėl, ilgai nelaukdamas, pirmadienį užsukau į Fedingo biurą ir, kiek dar šnektelėjęs su pardavėju, nusipirkau ir norimą įrenginį, ir dar priedo CD su Lietuvos TOPO žemėlapiu (kodėl CD ir TOPO paaiškinsiu kiek vėliau). O grįžęs po darbo namo, tą patį vakarą aš jį ir išbandžiau. Kadangi ieškodamas atsiliepimų nieko neradau lietuviškai, tai leiskite man pasidalinti su jumis savo pirmaisiais įspūdžiais.

Skaitykite toliau… »

Taigi, dar vienas savaitgalis, o tiksliau sekmadienis, praleistas ant dviračių. Vėl nepavyko to padaryti šeštadienį, nes ta diena buvo atsuktuvo diena, t.y. aš ją praleidau tvarkydamas ir reguliuodamas savo dviratį. Kaip buvau užsiminęs praeitame įraše, buvo atsiradę problemų su priekiniu ratu. Teko pakeisti padangą, nes senojoje buvo trukęs kordas, tad ištiesinti tikrai nebūtų pavykę, o ir važinėti su tokiu ratu ne tai kad nemalonu, bet ir pavojinga. Tai tiek tos įžangos, o dabar prie reikalo.

Skaitykite toliau… »

Dar vienas savaitgalis, kurį mes nusprendėme praleisti ne su automobiliu, o ant dviračių. Šį kartą sugalvojome maršrutą, kuriuo keliaujant galima aplankyti penkis Vilniuje esančius ežerus, o jo ilgis yra beveik 39 kilometrų. Taigi, apie viską nuo pradžios.

Skaitykite toliau… »

Šiaip tai turėjo būti įrašas apie eilinę sekmadienio išvyką, o tiksliau pasivažinėjimą dviračiais miškuose tarp Antavilių ir Nemenčinės palei kairį Neries krantą. Tačiau kai kurie pamatyti vaizdai man sukėlė šiokių tokių minčių. Be to, kuo toliau, tuo labiau gilėja įsitikinimas, kad nebegaliu apsimesti nematantis to, kas realiai aplink mus vyksta, kad paprasčiausiai yra niekšiška kukliai nusukti fotoaparato objektyvą nuo nemalonių akiai vaizdų. Kaip ten bebūtų, šis pasakojimas apie šią išvyką bus kiek kitoks nei ankstesnieji, su nukrypimais į šoną. Tai pirmas kuklus bandymas papasakoti ne tik apie tai, kas man patinka, bet ir apie tai, kas mane erzina.

Skaitykite toliau… »

Villa Mindoza

Šiandien ryte, bespoksant pro langą į vis gerėjantį orą, buvo nuspręsta, kad šią dieną praleisime ant dviračių. Kelionės tikslu pasirinkome Bezdonis, nes man rūpėjo aplankyti Bezdonių-Arvydų dvarą, kuris dabar vadinamas gan tokiu pretenzingu Villa Mindoza vardu. Maršrutą sugalvojome kiek kitokį nei paprastai numinti plentu nuo Nemenčinės iki Bezdonių ir atgal, o kad jis tenkintų keletą sąlygų.

Skaitykite toliau… »

Paskutiniu metu, o ypatingai nusistovėjus geresniems orams, vis rečiau savaitgaliais norisi sėsti už automobilio vairo. Paprasčiausiai pradėjau jausti nuovargį nuo kasdieninės įtampos važiuojant tiek mieste, tiek ir užmiestyje. Todėl per išeigines norisi kažko ramaus ir atpalaiduojančio. Todėl vis dažniau organizmas reikalauja išvykų į gamtą, o sėdimas darbas reikalauja ir šiokio tokio fizinio krūvio. O kad tai suderinti, geriausia išeitis – dviratis.

Šį kartą sugalvojome patyrinėti miškų keliukų tinklą, kuris driekiasi nuo Nemenčinės link Baldžio ežero kairiąja plento puse (čia jei žiūrint nuo Nemenčinės).

Skaitykite toliau… »

Šį savaitgalį nusprendėme, kad mums reikia pailsėti nuo automobilio, o jam – nuo mūsų. Taigi, gera proga pakeisti transporto rūšį ir pagaliau išsitraukti dviračius. Reikia pripažinti, kad esame tikrai apsileidę, jei per eilę metų, praktiškai išvažinėję beveik visą Lietuvą, iki šiol neaplankėme Nemenčinės piliakalnio, kuris yra praktiškai mums panosėje.

Skaitykite toliau… »

Taip šį įrašą pavadinau tikrai neatsitiktinai ar norėdamas pritraukti daugiau skaitytojų. Dažniausiai taip juokais vadinu savo pasivažinėjimus po Vilniaus rajoną. Kodėl prieblandos zona? Tikriausiai kad tai suprasti, reikia pačiam pagyventi čia. Kita vertus, tikriausiai ne vienas yra pastebėjęs, kad kai iškeliauji iš Vilniaus, tai tarsi persikeli ne tik erdvėje, bet ir laike atgal, į ne tokią jau tolimą praeitį. Nežiūrint puikaus oro, žvelgiant į nuotraukas, tikriausiai suprasite, kodėl šias vietas aš taip vadinu.

Bet apie viską iš eilės. Šio pasivažinėjimo dviračiais tikslas – aplankyti Skališkių olos atodangą, kuri dar kartais vadinama verkiančia arba šventąja ola.

Skaitykite toliau… »

Šis savaitgalis kažkoks neteisingas – tik viena diena.  Kol išsikrapštai, išsižiovauji, žiūrėk jau ir vakarop. Na o vakarop dar ne vakaras, tad visai neblogas laikas prasimankštinti ant dviračio ir akis gamtoje paganyti. Ši kartą klaidos nepadariau, pasiėmiau ir fotoaparatą:

Jazminas prie namų vis dar žydi…

Skaitykite toliau… »