Per šias šventes nusprendėme užpildyti dvarų karuselės spragą, apie kurią man pasufleravo Aurimas. Todėl išsiraivę, daug nesiruošę, šokome į Alfą ir po kokio pusvalandžio jau spoksojome į Vyžulionių dvarą.
Šiaip su šio dvaro pavadinimu gaunasi kažkoks nesusipratimas. Daugumoje šaltinių jis vadinamas Vyžulėnų dvaru, o dar kiti jį kartais vadina ir Paberžės dvaru. Tikriausiai tai lemia tas faktas, kad dvaras yra prie Vyžulionių kaimo, bet tuo pačiu jis yra prie Vyžulėnų ežero. O dėl Paberžės, tikriausiai todėl, kad dvarą lengviausia rasti važiuojant iš Paberžės 🙂 . Taip padarėme ir mes. Pasukę iš Paberžės į kelią, kuris veda į Nemenčinę (nepainioti su keliu per Pikeliškes), lengvai pasikratę neblogu žvyrkeliu, netrukus kairėje pusėje pamatėme pro medžius šviečiančius dvaro rūmus. Vaizdas tikrai pasirodė neblogas, bet pasukus į keliuką link dvaro ir privažiavus arčiau rūmų, vaizdas buvo jau ne toks optimistiškai nuteikiantis:
Praktiškai iš karto pasimatė, kad rūmai yra apleisti, o ir aplinka taip pat ne ką geresnė. Tačiau pačiame pastate vyko kažkokie darbai. Pradžioje pagalvojau, kad dvaras gal jau kažkam priklauso ir yra tvarkomas, bet tie, kas ten dirbo, tikrai nebuvo panašūs į rimtus statybininkus. Grįžęs namo ir pradėjęs ieškoti daugiau informacijos apie dvarą, padariau prielaidą, kad ten vyko pasiruošimas kito savaitgalio renginiui.
Kadangi vis tiek jau buvome čia, tai nusprendėme apžiūrėti pastatą iš visų pusių. Priėję arčiau, virš balkono langų pamatėme freską:
Kažkaip ji man nelipo prie viso fasado vaizdo, toks jausmas, kad kažkas ją padarė vėliau nežinia kokiu tikslu.
Kiek žinau, dvaro rūmai kadaise buvo paversti tuberkuliozės ligonine, o tai tikrai negalėjo niekaip teigiamai atsiliepti rūmų autentiškumo išlikimui. Tai iš karto tapo aišku, kai apėjome rūmus iš kitos pusės:
Čia matosi prilipdytas priestatas, kurį statant nelabai rūpintasi išlaikyti bendrą stilių. Iš šios pusės rūmai man priminė tuos milžiniškus nuosavus namus, kurie pradėjo dygti po Kovo 11-osios, kai vyravo metalų verslas.
Iš ežero pusės pastatas atrodo kiek geriau bei pasimato jo tikrasis dydis:
Sakykite ką norite, bet man šio dvaro rūmai tikrai yra labiau panašūs jei ne į ligoninę, tai į pensioną tikrai. Tada ir ta freska virš centrinio įėjimo iš karto įgauna prasmę.
Apie parką ir kitus dvaro pastatus nieko nepapasakosiu, nes tikriausiai dar ne tas metas, kad parkas patrauktų dėmesį, o pasidairyti kitų dvaro statinių man netoptelėjo į galvą. Reiškia jie irgi neatkreipė mano dėmesio, nors, tik išlipus iš mašinos ir apsidairius aplinkui, keli ten gyvenančių žmonių namai kažką nutolusiai priminė tradicinius dvaro pastatus. Tik vėliau, radęs kiek išsamesnę informaciją, supratau, kad reikėjo žiūrėti atidžiau. Bet tai ne bėda, nes iki dvaro nuo manęs visai netoli, ir galbūt, dar kada užsuksiu, kai aplinkui bus kiek žaliau. Bet palyginus su tais vaizdais, kurie buvo užfiksuoti prieš septynerius metus, dvaro ir jo aplinkos būklė pastebimai suprastėjo.
Beje, einant atgal, link automobilio, mano dėmesį patraukė šalia takelio pūpsantys akmenys ir kažkoks kaip ir medinis paminkliukas ar šiaip koks drožinys:
Nei ant akmenų, nei ant to drožinio nėra jokių užrašų. Bet aš šiais daiktais susidomėjau todėl, kad prie akmenų matėsi žvakučių, kokias stato per vėlines kapinėse, likučiai. Pagalvojau,gal tai ir ne be reikalo. Gal kas ką nors šiuo klausimu žinote?
Štai tiek apie Vyžulionių (Vyžulėnų) dvarą. Tai kaip gi jis vis dėl to teisingai vadinasi?
MariukasM.LT 
Kazkaip labai jau tas dvaras atrodo “perstatytas“. Gal klystu, bet plytu murijimas, gelezinis stogas ir tokiu fresku buvimas nieko gero apie dvara nepasakoja 🙂 Patiko vaizdas nuo ezelo i dvara.
PatinkaPatinka
Man irgi pasirodė, kad mūras kiek per naujas net XXa. pradžiai. Bet kažkaip nedaug radau informacijos apie šio dvaro istoriją. O tas vaizdas nuo ežero, ko gero, ir yra pats gražiausias, nes ko artyn, tuo neįdomiau.
PatinkaPatinka
Liuks 🙂 Laukiu-nesulaukiu šiltesnių orų, ir aš noriu į dvarų karuselę
PatinkaPatinka
Kuo toliau, tuo maloniau iškylauti 🙂
PatinkaPatinka
Aš jį žinau kaip Paberžės dvarą, tiesa ir sužinojau tik apsilankęs nebyliojo kino renginyje gal prieš porą metų. Tada labai įspūdingom instaliacijom papuošto dvaro nefotografavau, bet mielai ten dar sugrįžčiau kai sužaliuos ten viskas 🙂
PatinkaPatinka
Ne, nebent kai sužaliuos, gal ten bus ir gražiau.
PatinkaPatinka
Girdėjau pasakojimus ( tukrumu neesu įsitikinęs ) jog viduje freskas tapė savininko dukra ar žmona, kuri vėlau nusižudė ežere.. Gal ta medinė statulėlė kuo nors susijusi?
PatinkaPatinka
Ką gali žinoti. Gal tiesa, o gal ir ne. Bet panašu, kad Lietuvoje kiekvienas ežeras turi savo Veroniką.
PatinkaPatinka
Net žavu tam tikra prasme, taęiau tokios istorijos ir sudaro dvaro dvasia, netinai geros, nebutinai blogos, tačiau unkalios ;]
PatinkaPatinka
Dvaro freskas paise savininko dukra.. mazamete… nedaug kalbejo, bet buvo gabi tapyboj.. ta diena kai baige piesti freskas virs vidiniu dvaro duru (yra piesiniai visame dvaro viduje ). nuejo prie ezero ir tiesiog “nuejo“ i vandeni…
po to ivykio vietiniame kaime “perdaznai“ ivykdavo nelaimes. paskesdavo vaikai panasaus amziaus, tai ezere, tai suliniuose….
zmones sako kad ji iki siol apylinkese vaiksto… dvare vaidenasi…
vietiniai su tuo sisigyvene.
asmeniskai matyti nieko neteko, bet darbiniais reikalais reikejo statyti saugos tarnybos apsauga nakciai prie dvaro… tai ryte pasiunte, po velniu, nieko neaiskino , tik pasake kad patys tokia vieta ir saugokite, atsisake kita nakti budeti….
PatinkaPatinka
Sauliaus komentaro papildymas 🙂
PatinkaPatinka
Freska buvo atrestauruota po to, kai vyko siokie tokie pastato remonto darbai (kai dirbo ligonine). Statybos darbu metu kazkas matyt pakrapste, ir atrado piesini. Buvo imtasi darbu ji renovuoti. Kalbant apie zvakutes prie akmenu, tai netoli ju yra baseiniukas, mazdaug metro skeremens, pries kelis metu tenais nuskendo berniukas, nukrites i vandeni (buvo be prizeiuros paliktas)
PatinkaPatinka
šiame dvare,buvo pionierių stovykla,joje buvau apie1956 metus. man, vaikui paliko gilų atsiminimą. didingas pastatas,įspūdingi laiptai į 2ą aukštą,dekoruotos durys,langai.dažnai mintimis būnu tame dvare ,tame kambaryje į kelio pusę. o koks didelis parkas.į jį vedė maži laipteliai,bet jau tada jie buvo apaugę žolėmis.tame parke vykdavo mūsų renginiai,žaidimai.didelis sodas,tik kažkodėl mums drausdavoimti obuolius .atsimenu,kaip nuskriaudė vieną berniuką nuėjusi į sodą.tada mūsų direktorium buvo žydas,mes jo bijodavom,sakydamom,kad padarys macą,kaip tam berniukui. o kairėje pusėje buvo kūdra,mes nematėm,kad tai ežeras.apačioje ,hole kai kada šokdavome. tai buvo gražūs rūmai,graži aplinka.šio dvaro likimu gyvenu ir šiandien,daug ką matau,kaip nuotraukoje,prašau savų,kad ten dar aš pabūčiau.ten vasarojau 2 vasaras.kiekvienas būrys turėjom po gabalėlį žemės,lenktyniaudavom, kuris būrys gražiau padarys,….atia
PatinkaPatinka
Kiek zinau tai buvo sena ligonine. Karta pakeliui pas vaikino mociute jis parode ta dvara man. Labai patiko, ir pirma kas krito i akis tai freska, galima vadint madonna su kudikeliu. Pasakojo jog mociute ten dirbo visa gyvenima, zmones ne karta isejo i anapus pasauli, gal todel ten ir yra kapu aplinkui. Dar kiek zinau ponu vaikai prievartavo jaunas merginas ir tame ezere skandino, daznai girdisi uzesai is ezero ir nelabai yra gerai lipt i to ezero vandenys pagal viena versija ir kita versija kad buvo supilami nuotekos, nepanaudoti vaistai nes ten buvo ligonine ir pan.
PatinkaPatinka
Bronislovas Vrublevskis turėjo 2 sūnus, abu buvo menininkai, ir tikrai jauni nemirė, žmona Kristina buvo baigusi dailę, tikėtina kad freskos virš durų (vidaus interjere) buvo jos. O nuskendusi dukra tik legenda.
PatinkaPatinka