Verkiai – Santariškės – Didieji Gulbinai – Žalieji ežerai – Verkiai

Verkiai – Santariškės – Didieji Gulbinai – Žalieji ežerai – Verkiai


Plan your trips with EveryTrail Mobile Travel Guides

Šiandien norėjosi ko nors smagaus ir nesunkaus, tarsi savotiško deserto važiavimo dviračiais prasme. Tad prisiminiau, kad esu skaitęs labai gerą, detalų ir smagų maršruto aprašymą:

Detalus maršrutas dviračiais: Verkiai – Santariškės – Didieji Gulbinai – Žalieji ežerai – Verkiai – mytrips.lt

Taigi, pakrovėme dviračius ant Alfos ir už kokių dvidešimties minučių jau stovėjome starto pozicijoje, stovėjimo aikštelėje prie Verkų rūmų. Šį kartą nebus nei detalaus aprašymo, nei nuotraukų, nes viską jau padarė šio maršruto autorė. Man beliko pasidalinti tik kai kuriais savo įspūdžiais.

Visumoje pats maršrutas – tikras smagumėlis. Nesunkus, galima važiuoti ir su visa šeimyna. Pirma trasos pusė driekiasi asfaltu iki pat didžiųjų Gulbinų, o tiksliaui dar kiek toliau, praktiškai iki Gulbino ežero pabaigos.Trumas kaimo keliukas iki namų kvartalo bei mūsų nukrypimas nuo maršruto link Riešės poilsiavietės bei dar atrastos šiokios tokios ir ne kokios maudyklos prie Gulbino ežero, plius dar grįžimas į trasą žvejų pramintu takeliu kaip ir nesiskaito. Visumoje asfaltas ir trinkelės iki kažkokio būsimo grand kabako. Čia, galima sakyti, ir baigiasi pirmas kelionės etapas. Vienintelis dalykas, kuris nepatiko šiame etape – tai atkarpa Verkiai – Santariškės, nes nebuvome kaip reikiant apšilę, bei atkarpa Santariškės – smagi įkalnė Molėtų plento pradžioje už Visorių, nes teko minti pučiant labai stipriam priešpriešiniam vėjui, o ir šiaip nemėgstu važinėti šalia intensyvaus eismo kelių. O toliau jau pats smagumynas, nes kelias palengva leidžiasi žemys iki pat posūkio į Didžiuosius Gulbinus. Čia myniau aukščiausia pavara, vienintelis erzinantis dalykas – įmantrūs susikirtimai su šalutiniais keliais, kur reikia stipriai mažinti greitį. Bet akivazdu, kad tai saugus sprendimas.

Antras etapas mums jau įprasti gruntiniai keliai ir keliukai, vietomis akmenuoti, vietomias paplauti vandens ir to pasėkoje kiek užnešti minkštu smėliu. Čia plentinių dviračių savininkai tikrai nesijaus labai laimingi, o kalnų ir krosinių / hibridinių  – priešingai, šioje atkarpoje netrūksta smagių nusileidimų. Toks smagus važiavimas tęsiasi praktiškai iki pat Žalųjų ežerų, o tiksliau iki Balsio ežero. Tad šioje vietoje baigiasi savotiškas antras maršruto etapas. Mes jo pabaigą atžymėjome ten esančioje kavinėje, atsigaivindami alumi su kepta duona. Tuo pačiu pailsėjime ir atgavome jėgas. Realiai čia prasėdėjome beveik dvi valandas plepėdami apie šį bei tą, o dar teko sudalyvauti telekonferencijoje su savo kolegomis iš darbo.

Na o trečiasis etapas – jau iki skausmo pažįstamas dviračių takelis Verkiai – Žalieji ežerai, tik iš kito galo. Čia vėl gi pati nemaloniausia dalis – tai didelė ir išplauta įkalnė, į kurią mes dviračius paprasčiausiai užsivedėme. O toliau jau smagiai mindami grįžome į pradinį maršruto tašką.

Tikrai labai smagiai pasivažinėjome ir nelabai pavargome. O čia, jei kam įdomu, tikslesnė kelionės informacija iš dviračio kompiuterio, kuris neskaičiavo sėdėjimo kavinėje laiko:

Atstumas: 17.81 km

Važiavimo laikas: 1:31:59.45

Vidutinis greitis: 11.6 km/h

Maksimalus greitis: 32.4 km/h

Tad matote, kad ir eiliniai dviratininkai šioje trasoje gali visai smagiai važiuoti.

2 komentarai

  1. Beveik tokį pat maršrutą važiavau, tik tau nepatikusią dalį judriu Molėtų plentu pakeičiau lygiagrečiai, bet kiek labiau į rytuose einančia santariškių gatve. Patiko 🙂

    • Tą variantą mačiau žemėlapyje. Greičiausiai man nepatikusią dalį reikėjo važiuoti kitoje kelio pusėje esančiu taku, ten kiek mažesnė įkalnė, bet triukšmas ir smarvė nuo transporto ta pati:) Bet tai palyginus trumpa atkarpa, nes paskui totalus gėris iki pat posūkio į Gulbinus.

Parašykite ką nors