Neiškentėjom ir namuose neišsėdėjom. O kaip išsėdėsi, kai lauke saulutė ir toks visai lengvutis šaltukas? Užteko vakarykščio baladojimosi po prekybcentrius beieškant reikiamų dalykų, kad pasijustume ligoniais. Prasiblaškymas buvo tiesiog gyvybiškai būtinas
. Šį kartą Druskininkai, be jokio tikslo, šiaip pasibastyti. Na ir keletas vaizdelių:
Iš kitos Druskonio ežero pusės (jei geriau įsižiūrėti, ant vandens paviršiaus jau kaip ir ledukas):
Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia:
Savadarbis, laikinasis, šešėlinis “grafiti”:
Na o čia mėnesiena jau grįžtant, beveik prie namų. O tiksliau nuo kalnelio Nemenčinės plento 21 km, vietinių dar vadinamo “vyška” (suprask kaip retransliacijos bokštą), o jei būti tiksliam – tai Kreivalaužiai:

Šiaip saulutės ir mėlyno dangaus aš jau buvau pasiilgęs. Tai tiek šiam savaitgaliui…
Panašūs įrašai:
- Dar truputi rudens
- Saulės nuprausti
- Trakų vokės dvaras paskutinę žiemos dieną
- Saulėlydis
- Ledas ir sniegas















Įrašų RSS srautas
Graži riba tarp ledo ir vandens pirmoje fotkėje
Nagi aulelė buvo kažkiek išlindusi
Šiandien pas tave ir mane saulėtos dienos tema