Trečia diena: Šiaurės Estija

2009 07 13_2182

Taigi, jei praeitą dieną daugiau vargo mūsų kojos, tai šioje dienoje vėl teko daug keliauti automobiliu. Kaip jau minėjau, sustojome nakvynei maždaug 150 km nuo Narvos, sekančio apsilankymo punkto. Diena prasidėjo smarkiai pliaupiant lietui, o vietomis tai jau buvo visai nepadori liūtis. Visa laimė, kad artėjant prie Narvos, lietus vis labiau silpo, o pasiekus miestą ir visai baigėsi.

Narva mus pasitiko kilometrus nutįsusiomis sunkvežimių, kurie laukė savo eilės kirsti Rusijos sieną ,eilėmis. Pradinis įspūdis – toks sovietinis miestas, kuris dar ilgai iš to vaduosis. Bet mus labiausiai domino Hermano pilis, todėl patraukėme tiesiai link jos. Ją privažiavus, mus pasitiko taip pat ilga lengvųjų automobiliu eilė, kurie taip pat norėjo kirsti sieną, tik šį karta per Narvos upės tiltą. Prisiparkavę nemažoje aikštelėje, įėjome į pilį. Jei skaitėte pirmąjį įrašą apie šią kelionę, tai tikriausiai minėjau, kad čia, Narvoje, geriausiai atsispindi amžius trukusi konfrontacija tarp Vakarų krikščioniškosios ir Rytų ortodoksiškos civilizacijų? Tai štai, sekanti nuotrauka tai puikiai iliustruoja:

2009 07 13_2190

Vienoje upės pusėje danų statyta Hermano tvirtovė, kuri vėliau su visomis žemėmis buvo parduota Livonijos ordinui, kitoje – Ivangorodo tvirtovė, esanti Rusijos pusėje. Tarp šių tvirtovių yra tiltas, kuris jungia dabartinę Estiją bei Europos sąjungą su dabartine Rusija. Viskas kaip buvo per amžius, O štai ir pati Ivangorodo tvirtovė:

2009 07 13_2196

Gerai, užteks istorijos ir politikos. Keliaujam toliau. O toliau mūsų laukė Valaste krioklys, kur vanduo krenta iš maždaug 20 m. aukščio:

2009 07 13_2207

Tikrai gražus reginys. Tam, kad jį pasiekti, teko nemažai pravažiuoti siaurais, bet neblogais provincijos keliukais, kurie vinguriavo palei jūrą aukštais Ontikos skardžiais, kurie tęsiasi dešimtis kilometrų. Deja, važiuojant nuo Narvos pusės, nėra jokių ženklų, todėl teko pasikliauti navigaciniu kompiuteriu. Šiaip ženklai sustatyti važiuojant nuo Talino. Maža to, norint apžiūrėti krioklį iš arčiau, reikėjo dar nusileisti ant apžvalgos aikštelės, kuri kabo kažkur pusiaukelėje tarp krioklio viršaus ir apačios. Ne visi lankytojai drįso tai padaryti:

2009 07 13_2214

Toliau, kiek pavažiavę Talinas – Narva magistrale vėl pasukome link jūros klaidžiais vietiniais keliukais. Toolse pilies griūvėsių teko kiek paieškoti, nes gyvenimą apsunkino ten vedančio kelio remontas, o apvažiavimo rodyklės buvo sudėliotos daugiau nei atsainiai. Navigacinis kompiuteris siūlė aibę miško keliukų, nes jam buvo leista naviguoti negrįstais keliais. Tai reikėjo padaryti todėl, kad paskutinis kelio, vedančio link Toolse kaimelio, kilometras buvo tikras miško keliukas. Kaimelis mus pasitiko gan šiukšlina stovėjimo aikštele ir aplink stovinčiais namais. Šis vazdas visai nesuteikė mums jokios informacijos kur tą pilis galėtų būti, bet besiruošiantys iš čia važiuoti latviai mums parodė kur link reikia eiti. Praėję tarp namu ir krūmynų link jūros, mes pamatėme tokį vaizdą:

2009 07 13_2215

Senos ordino pilies griuvėsiai stūkso ties ant jūros kranto:

2009 07 13_2224

Pati pakrantė – tipiškai estiška:

2009 07 13_2227

O pagrindiniai lankytojai – gulbės:

2009 07 13_2230

Vėl grįžę į magistralę, kuri jau priminė Vilniaus – Panevėžys greitkelį, tik su žymiai lygesne danga. Čia estai leidžia važiuoti tik 110 km/h. Nemažai pavažiavę, vėl sukome į šoną, tik jau tolyn nuo jūros. Vėl vingiuoti keliukai, truputis laimės, numestas ant žemės aplamdytas ženklas, rodantis į prastą kaimo keliuką, ir mes jau grožimės Jagalos kriokliu:

2009 07 13_2233

Surizikavau su visa foto įrangą nusileisti kiek žemiau, tad štai jums dar vienas vaizdelis:

2009 07 13_2238

Dar kartą grįžtame į Talino – Narvos magistralę, po to aplinkkeliais apvažiuojame Taliną ir be didelio vargo prisipakuojame Keila-Joa esančiame savotiškame kaip ir parke, kuris kažkiek primena Vilniaus Belmontą, tik kelis kartus mažesnis. O panašus jis tuo, kad čia taip pat yra kriokliai, kurie, skirtingai nuo Vilniaus, yra natūralūs. Tai Keila kriokliai:

2009 07 13_2248

Netoli nuo Keila-Joa, važiuojant link Talino, yra nuostabus Turisalu skardis, kuris iškilęs virš juros 30 metrų:

2009 07 13_2251

Dar, įdomumo dėlei mes pavažiavome keletą kilometrų pirmyn, iki tolumoje matomo paplūdimio, kad pasižiūrėti kaip skardis atrodo nuo jūros:

2009 07 13_2258

Tai buvo paskutinis kelionės punktas. Iš čia mes pasukome namų kryptimi. Pakeliui nusprendėme, kad nevaidinsime didvyrių, o ir per dieną nuvažiuoti beveik 500 km jau darė savo. Todėl maždaug pusiaukelėje tarp Talino ir Piarnu sustojome nakvynei labai neprastame viešbutuke su labai svetingais šeimininkais. kur savo laiku lankėsi pirmasis dabartinės Estijos prezidentas. Na, o išsimiegoję, ketvirtą dieną praleidome keliaudami namo jau iki skausmo pažįstamu keliu Talinas – Vilnius.

Štai tiek apie šią viešnagę Estijoje, į kurią dar tikrai grįšime ne vieną kartą, nes dar liko tikrai nuostabių vietų, kurias aš norėčiau aplankyti. Kaip jau minėjau, sukorėme maždaug 1900 km ilgio kelią, iš kuriu beveik 1000 km po Estiją. Tikiuosi jums patiko tai ką parodžiau ir papasakojau.

P.S. Kaip visada, visas publikuotas nuotraukas galite pasižiūrėti foto albume, o didesnio formato nuotraukos – peržiūroje.

10 komentarų

    • Tai kad visos statybos prasidėjo neramiais laikais XIII a. Danai, po to vokiečiai, amžini karai su rusais ir švedais. Norint turėti stogą virš galvos, reikėjo šiokio tokio monumentalumo. O ir gamta, ypač šiaurėje tokia turtinga akmenimis.

  1. Turėjo būti smagu 🙂 Pati lėksiu panašiu maršrutu. Turiu klausimą – kaip su nakvyne? Esu neišpaikusi ir mėgstu palapines. Ir dar – kaip keliai? Ačiū, jei atsakysi, kažkaip vėlokai radau šituos tavo įrašus, nes ryt poryt išlėkiu. Tiesa, nuotraukos – puikios 🙂

    • Ką gi, sėkmės kelionėje 🙂 . Keliai visumoje labai geri, jei neužtaikysi ant kelio remonto. Dėl nakvynės taip pat jokių problemų. Mes be vargo radome pakeliui. Nakvojome svečių namuose su bendrais patogumais, motelyje dviviečiame kambaryje su atskirais patogumais bei internetu ir neprastame viešbutuke prie kelio. Kainos atitinkamai maždaug 100, 150, 180 LTL su pusryčiais. Palapinę visada turime kaip planą B, bet bent jau Estijoje dar nei karto neprireikė. Be to, labai priklauso nuo oro.

Parašykite ką nors