MariukasM.LT

Šiandien bevaikštinėdamas pajutau, kad pagaliau ir į Vilnių atkeliavo tikra žiema.

Ko gero taip būtų galima pavadinti šiandieninį pasivažinėjimą ant dviračio. Šiaip jau šią savaitę buvau nusiteikęs paskelbti apie šių metų dviračio sezono uždarymą, bet vis tam nekildavo ranka. Ir nieko tame nuostabaus. Nežiūrint vis dažnėjančio lietaus, kur ne kur pereinančio į sniegą, o oro temperatūrai besitabaluojant apie nulį, vis dar laikas nuo laiko pavyksta išridenti savo Trek’ą į lauką. Tegul ir šalia namų, nedideliais atstumais, bet vis tiek ant dviračio. O šiandien, danguje pamatęs šiokius tokius pragiedrulius, nusprendžiau pavažiuoti kiek ir tolėliau.

Skaitykite toliau… »

Juodgalvė sniegena – labai retas ir amžinai skubantis svečias mano paukščių restorane.

Skaitykite toliau… »

Aūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūū….

Dar vienas egzempliorius, užklydęs į paukščių restoraną – žaliukė.

Skaitykite toliau… »

Dar vieni svečiai, kurių anksčiau prie lesyklos nesu matęs – tai geltonosios startos. Labai baikštūs sutvėrimai ir stengiasi laikytis nuo kitų paukščių restorano lankytojų atokiau, jau nekalbant apie žmones.

Skaitykite toliau… »

Kalėdų rytas buvo nežiemiškai niūrus ir šlapias. Tad visai nenuostabu, kad prie paukščių restorano nesibūriavo minios lankytojų bei nesigirdėjo įprasto gausių lankytojų šurmulio. Visumoje buvo panašu į tai, kad tą dieną restoranas buvo rezervuotas ir laukė ypatingų svečių. Ir tikrai, netrukus prieigose pasirodė viena iš lankytojų – panelė Zylė. Tačiau ji neskubėjo, tarsi kažko laukė.

Skaitykite toliau… »

Čia prieš sezono atidarymą. O dabar vos spėju jam produktus tiekti

Patinka man ar ne, bet faktas kaip bulvė – kieme žiema. Tad laikas persijungti į žiemos režimą.