MariukasM.LT

Na štai, atėjo laikas ir mano pažadėtam desertui. Schloss Charlottenburg arba Charlottenburg’o rūmai – didžiausi Berlyne esantys rūmai. Patys suprantate, kad tikrai negalėjau praleisti progos nors trumpam ten užmesti akį. Taigi, didžiąją savo priešpaskutinės viešnagės Berlyne dienos dalį praleidau būtent čia, vaikštinėdamas aplink rūmus ir po parką. Kai paskutiniame įraše apie Berlyną prie paskutinės nuotraukos kalbėjau apie vaizdą, esantį man už nugaros, galvoje turėjau štai ką:

Skaitykite toliau… »

Vakarinio pasivaikščiojimo vaizdus jau matėte, o dabar pagaliau atėjo eilė ir dieninio pasivaikščiojimo užfiksuotiems momentams. Praktiškai pasisekė, kad konferencijoje mano tvarkaraštis susiklostė taip, kad galėjau beveik visą dieną skirti pasižvalgymui po miestą. Tai, ką pamatysite šiame įraše, yra, galima sakyti, antroji to pasivaikščiojimo dalis. Pirmoji, mano galva, yra verta atskiro įrašo, kurį aš pasilikau kaip savotišką pasakojimo apie kelionę į Berlyną desertą. Tačiau grįžkime prie  šios dalies.

Skaitykite toliau… »

Bevaikštinėjant po miestą susikaupė tokia pamatytų klasikinių automobilių mikro kolekcija, kurią ir noriu parodyti atskiru įrašu. Nuotraukoje viršuje senas Mercedes Benz S-Class.

Skaitykite toliau… »

Kaip jau minėjau, labai daug laiko pažinčiai su miestu tikrai neturėjau. Seminarai konferencijoje baigdavosi vakare, kai jau būdavo tamsu, o ir orai nelabai lepino. Bet sekančios dienos, po sienos nuvertimo minėjomo, su kolega iš Lietuvos visgi nutaikėme momentą kai nelijo ir pasivaikščiojome po vakarinio Berlyno centrą.

Skaitykite toliau… »

Jei jau kalbama apie Berlyną, tai tikrai negalima nepaminėti ir Berlyno sienos. Sienos, kurį ilgą laiką  buvo ne tik atskirusi Vakarų Berlyną nuo Rytų Vokietijos, bet taip pat buvo savotiškas “Geležinės uždangos”, skyrusios du visiškai skirtingus pasaulius, simbolis.

Skaitykite toliau… »

Pro šią stotelę kasdien važinėjau pirmyn-atgal ir vis badžiau pro traukinio langą pamatyti kas ant tos sienos. Ji tikrai skiriasi nuo visų tų, kurias pamačiau per buvimo Berlyne savaitę. Todėl vieną dieną neiškenčiau ir išlipau Savignyplatz stotelėje:

Skaitykite toliau… »

Pagaliau atėjo eilė paskutinei pasakojimo daliai apie buvusią Microsoft konferenciją. Šį kartą jums parodysiu ne tai, kas vyko konferencijų centro viduje, o tai, ką radau šalia jo. Na o nuotrauka viršuje – tai vaizdelis, kurį mačiau kiekvieną mielą (apsiniaukusią) dieną eidamas iš metro stotelės link konferencijų centro. Taip ir buvo, kad praktiškai beveik visą laiką buvo apsiniaukė ir palydavo. Tik labai retai kada išlįsdavo saulė. Bet vieną, tokią retą dieną, bevaikščiodamas po konferencijų centrą, prie vienų lauko durų pamačiau užrašą “Žiemos sodas”. Bebūnant visą dieną viduje tikrai norisi nors trumpam išbėgti į lauką, o tuo labiau kai ten šviečia saulė.

Skaitykite toliau… »

Toliau tęsiu foto pasakojimą apie tai, kas buvo Microsoft Tech-ed Europe 2009.

Viršuje matote vieną iš labiausiai man patikusių lektorių Marcus Murray. Tikrai buvo įdomi ir įsimintina sesija. Tačiau, jei skaitėte ankstesnes apžvalgas, tikriausiai susidarėte įspūdį, kad ten buvo tik seminarai ir pratybos. bet iš tikro ne visai taip.

Skaitykite toliau… »

Na va, pagaliau atėjo laikas ir nuotraukoms.

Tai ką matote viršuje – įėjimas į Berlyno konferencijų centrą Messe Sud. Tokį vaizdą aš mačiau pirmadienį ryte. Atrodo turėtų nustebinti toks mažas žmonių skaičius beeinančių link centro, nes kasdien rytais prieš save matydavau kiek kitokį vaizdelį:

Skaitykite toliau… »

Ką gi, pagaliau kažkiek visa konferencijoje gauta informacija susigulėjo mano galvoje, todėl galima pakalbėti ir apie tai, kas man labiausiai patiko ar atkreipė dėmesį. Tikriausiai neatskleisiu jokios paslapties teigdamas, kad labiausiai įsimena tie renginiai ar seminarai, kuriuos veda mokantys tai daryti ar tiesiog turintys reikiamas savybes žmonės. Todėl nieko nuostabaus, kad svarbios temos tiesiog užsimiršta, nes apie jas pasakojo nuobodūs lektoriai ar žmonės, kurie galbūt ir gerai išmano savo sritį, bet tiesiog neturi sugebėjimų tai perteikti kitiems. Ir atvirkščiai – tema gal ir nelabai, bet pristatytojas viską pateikia įdomiai ir gyvai. Geriausias atvejis – kai ir tema įdomi bei aktuali, ir žmogus, kuris veda seminarą, yra savo srities profesionalas, o ir žodžio kišenėje jam ieškoti tikrai nereikia. Todėl tikrai nepasakosiu apie visas konferencijos sesijas, kuriose buvau, bet apie tas, kurios buvo tikrai įdomios bei įsimintinos ir, mano manymu, aktualios šiai dienai, jei pažvelgti iš tos srities, kurioje aš dirbu. Taigi, pradedam…

Skaitykite toliau… »