Kodėl vėl spalvotas? O gi todėl, kad prieš porą savaičių man brangus žmogutis sunegalavo ir atsidūrė ant operacinio stalo, o mano pasaulis susitraukė iki trijų objektų: darbas, ligoninė, namai. Dar lyg to būtų mažai, dar prisidėjo visokios peripetijos su kompanijų susijungimu ir reorganizacijomis bei perėjimu dirbti į vieną iš jų. Todėl spalvotą rudenį bei pro šalį pralenkiančius dviratininkus pavydžiai nulydėdavau žvilgsniu pro mašinos langą, o fotoaparatas kiurksojo kuprinėje, nes nuotaika buvo tikrai sumauta, t.y ne fotografinė. Kaip jau tikriausiai ir patys supratote, tinklaraštis irgi buvo paliktas sau vienas plaukioti ant autopiloto blogosferos platybėse. Tačiau, kaip sakė vienas žymus biblijinis veikėjas, viskas, kas blogai, anksčiau ar vėliau baigiasi.
Nežiūrint to, kad šio šeštadienio rytas mus pasitiko niūriu dangumi, o oro temperatūra labai pamažu nuo nulio artėjo link plius dešimties laipsnių, mes vis tiek nusprendėme, kad dar pakankamai šilta pasivažinėjimui gamtoje ant dviračių. O jei išsilaikys be lietaus, tai iš vis bus žavinga. Vienintelė didesnė problema – kur šį kartą patraukti.
Nors šeštadienį tikrai nemažai prisivažinėjome, tačiau sekančią dieną, kuri buvo galbūt ne tokia saulėta, bet nemažiau šilta, vėl patraukėme ant dviračių į Nemenčinės miškus.
Kai taip pagerėja orai, norisi kuo mažiau laiko praleisti namuose prie kompiuterio. Todėl kai kam galėjo pasirodyti, kad po trumpo pranešimo apie trečiadienio naktinį dviračio Trek 6300 bandymą nieko daugiau šiame fronte paskutinėmis dienomis nevyko. Tai tikrai netiesa. Ketvirtadienį mes jau dviese abu Trek’us bandėme šlaituose prie Gėlos ežero, o penktadienį neskubėdami prasukome ratuką pro Smoliarnę, kur pagaliau perpratome ir pripratome prie šių dviračių valdymo ypatumų. Taigi, mes jau buvome pribrendę ir vėl pajutę savaitgalinių išvykų alkį. Beliko sugalvoti kur.
Na štai, atėjo laikas ir mano pažadėtam desertui. Schloss Charlottenburg arba Charlottenburg’o rūmai – didžiausi Berlyne esantys rūmai. Patys suprantate, kad tikrai negalėjau praleisti progos nors trumpam ten užmesti akį. Taigi, didžiąją savo priešpaskutinės viešnagės Berlyne dienos dalį praleidau būtent čia, vaikštinėdamas aplink rūmus ir po parką. Kai paskutiniame įraše apie Berlyną prie paskutinės nuotraukos kalbėjau apie vaizdą, esantį man už nugaros, galvoje turėjau štai ką:
Vakarinio pasivaikščiojimo vaizdus jau matėte, o dabar pagaliau atėjo eilė ir dieninio pasivaikščiojimo užfiksuotiems momentams. Praktiškai pasisekė, kad konferencijoje mano tvarkaraštis susiklostė taip, kad galėjau beveik visą dieną skirti pasižvalgymui po miestą. Tai, ką pamatysite šiame įraše, yra, galima sakyti, antroji to pasivaikščiojimo dalis. Pirmoji, mano galva, yra verta atskiro įrašo, kurį aš pasilikau kaip savotišką pasakojimo apie kelionę į Berlyną desertą. Tačiau grįžkime prie šios dalies.
Bevaikštinėjant po miestą susikaupė tokia pamatytų klasikinių automobilių mikro kolekcija, kurią ir noriu parodyti atskiru įrašu. Nuotraukoje viršuje senas Mercedes Benz S-Class.
Nemenčinės Foto (Linas): Kaip visada šaunios kelionės. Vėl radau gražiu foto pas tave, tai greitu laiku įdėsime pas mus. Beje norėčiau tavo tinkalapį pridėti prie draugų su aprašymu, [...]
MariukasM: Susirasti ir skaityti snukiaknygės pagalbą.
Lukas: kai bandau istrinti savo paskyra, tai vis raso, kad ivyko klaida? KA DARYT?!!!!!
Ele (10)
grumlinas (3)
Bernardas (2)
Gabija (2)
Audra (1)
Ilona (1)
janina (1)
pow (1)
sim (1)
Įrašų RSS srautas