Visą savaitę sinoptikai vis gąsdino, kad savaitgalis bus ne koks, tad nieko rimto šiam šeštadieniui ir neplanavome. O kai pasirodė, kad oras vis dar toks pat pavasariškai puikus, nieko daugiau nesugalvojome, kaip dar kartą pasivaikščioti Karmazinų pažintiniu taku.
Ši maršrutą rekonstravau vien dėl to, kad viena čia darytų nuotraukų sulaukė daugiausia įdomiausių komentarų. Be to, tai pamoka ateičiai, kad negalima trinti GPS log’ų, nors jie atrodo jau kaip ir nereikalingi.
Apie log’us: galbūt dar pavyks taip iš nuotraukų rekonstruoti pasibastymus po Barseloną ir Kopenhagą. Deja, dar koks desetkas maršrutų taip ir liks tik atminty, nebent atsiras noras juos pakartoti.
Taigi, kadangi per šias išeigines oras vėl buvo puikus, tai buvo nuspręsta vakarykštę dieną praleisti gamtoje. Kadangi žmogutis dar ne visai jautėsi pajėgus sėsti ant kalnų dviračio, tai buvo sutarta dėl pasivaikščiojimo pėsčiomis. Begalvojant kur patraukti, buvo apsvarstyti keli variantai, bet pasirinkome Palūšę. Tokį pasirinkimą nulėmė tai, kad čia buvo planuotas netrumpas pasivažinėjimas dviračiais, o patį Botanikos taką apeiti ar apvažiuoti dviračiais taip pat kėsinomės jau ilgai. Tad, tikėdamiesi lengvo pasivaikščiojimo ir sėkmingos lobių medžioklės, sėdome į Alfą ir gan smagiai geru keliu atrūkome į Palūšę.
Kodėl vėl spalvotas? O gi todėl, kad prieš porą savaičių man brangus žmogutis sunegalavo ir atsidūrė ant operacinio stalo, o mano pasaulis susitraukė iki trijų objektų: darbas, ligoninė, namai. Dar lyg to būtų mažai, dar prisidėjo visokios peripetijos su kompanijų susijungimu ir reorganizacijomis bei perėjimu dirbti į vieną iš jų. Todėl spalvotą rudenį bei pro šalį pralenkiančius dviratininkus pavydžiai nulydėdavau žvilgsniu pro mašinos langą, o fotoaparatas kiurksojo kuprinėje, nes nuotaika buvo tikrai sumauta, t.y ne fotografinė. Kaip jau tikriausiai ir patys supratote, tinklaraštis irgi buvo paliktas sau vienas plaukioti ant autopiloto blogosferos platybėse. Tačiau, kaip sakė vienas žymus biblijinis veikėjas, viskas, kas blogai, anksčiau ar vėliau baigiasi.
Čia tiems, kam įdomus sekmadienio rytinio pasivaikščiojimo po Vilniaus senamiestį maršrutas. Šiaip atvykau truputi per vėlai, t.y maždaug apie 6.30. Todėl saulė jau buvo pakankamai aukštai ir mielą minkštą jos šviesą labai greitai pakeitė akinamai balta. Tuo pačiu pradėjo darytis karšta. Geriau tokius pasivaikščiojimus pradėti bent jau pusvalandžiu anksčiau nei pateka saulė.
P.S. Laikas nuo laiko šį maršrutą papildysiu nuotraukomis iš šio pasivaikščiojimo, jei jos bus publikuotos.
Ele: Iejau nuoroda i sita blog i savo kelioniu blog. Labai tikiuosi pasisemti idomios info is Jusu kelioniu.
MariukasM: Nesu profesionalus fotografas, o sutuoktuvės - tikrai rimta šventė, todėl tikrai nesutiksiu. Geriau pasisamdykite profesionalų fotografą.
ina: norejau pasiteirauti ar nesutiktumete foto sesija pravesti vaikams per ju sutuoktuves gruodzio 27d. Lauksiu atsakymo.
Gediminas: Laba vakara. Turiu klausima. Ar nebutu galima kelias Jusu nuotraukas su Zeimenos tiltu patalpini Facebooke? Konkreciai zr.
http://www.facebook.com Sodininkai Santaka
Jei atsakymas teigiamas- parasykite [...]