Posts Tagged “pavasaris”
Na štai, po ilgo sėdėjimo namie pagaliau išsiruošėme pasižmonėti. Geresnės vietos tam reikalui kaip šių metų Kaziuko mugė tikriausiai ir nesugalvosi, bet žmonėtis ilgai kažkaip nesigavo, nes buvo gan žvarboka. Todėl pasivaikščiojome nuo Rotušės aikštės žemyn ir dar Barboros Radvilaitės gatve. Tačiau tai ne bėda, nes kas vyko Gedimino prospekte galima pasižiūrėti pas Evaldą. O žemiau pagal nuorodą – tai, kas pakliuvo į mano fotoaparato objektyvą: MariukasM.LT fotoalbumas – Kaziukas 2010 Sony 70-300mm F4.5-5.6 G SSM telephoto zoom lens © Sony.lv Laukiau, laukiau ir pagaliau sulaukiau. Šitą daikčiuką prieš daugiau nei mėnesį užsisakiau Fotofabrike, nes tai buvo vienintelė internetinė parduotuvė, kurios vadybininkai greitai atsakė į paklausimą ir dar pasiūlė neblogą kainą, palyginus su tomis, kurias skelbė jie patys ir dar kiti, neva turintys šį objektyvą. Rašau “neva turintys”, o iš tikro tai reiškia, kad prekės realiai sandėlyje jie neturi, o tik kataloge. Galimas pristatymo terminas irgi buvo pusė bėdos – kažkur dvi – trys savaitės. Bet visas reikalas išsitęsė virš mėnesio, tiksliau mėnuo ir dar savaitė. Šiandienos išvyką, ko gero, galima būtų pavadinti lenktynėmis su lietumi Nemuno kilpų regioniniame parke. Visą kelią mes vis arba prasilenkdavome su lietumi visai šalia, arba susitikdavome. Ten kur susitikdavome – arba lijo, arba lijo labai smarkiai. Kitais atvejais lietus, genamas stipraus vėjo, tiesiog lipo mums ant kulnų, todėl teko, išlipus iš automobilio, gan spėriai suktis. Taigi, dėl tokios “įtemptos programos”, ne viską aplankėme ką planavome, bet parodyti, mano manymu, yra ką. Pirmas sustojimas gavosi Punioje. Čia mus domino Punios piliakalnis, kurį rasti visai nesunku. Takas, vedantis link jo, prasideda tiesiog prie bažnyčios. Bet beeinant tuo taku, atradau tokią mažutę koplytėlę, stovinčią tarp medžių:
Paskutiniu metu, o ypatingai nusistovėjus geresniems orams, vis rečiau savaitgaliais norisi sėsti už automobilio vairo. Paprasčiausiai pradėjau jausti nuovargį nuo kasdieninės įtampos važiuojant tiek mieste, tiek ir užmiestyje. Todėl per išeigines norisi kažko ramaus ir atpalaiduojančio. Todėl vis dažniau organizmas reikalauja išvykų į gamtą, o sėdimas darbas reikalauja ir šiokio tokio fizinio krūvio. O kad tai suderinti, geriausia išeitis – dviratis. Šį kartą sugalvojome patyrinėti miškų keliukų tinklą, kuris driekiasi nuo Nemenčinės link Baldžio ežero kairiąja plento puse (čia jei žiūrint nuo Nemenčinės). Šiandien kažkaip toptelėjo, kad ilgokai jau nesu lankęsis Anykščių krašte. Iš kitos pusės, nesinorėjo vėl žygiuoti per tas pačias vietas, kur aplankytos vaikystėje ar pagal mokyklos programas. Norėjosi pamatyti kažką naujo. Taip bemąstant ir dėliojant taškus navigaciniame kompiuteryje, susikonstravo toks virš 200 km ratas, kuris, tam, kad negrįžti tuo pačiu keliu, užkabino ir Utenos rajoną ir vieną smagiausių kelių Lietuvoje: Molėtai – Anykščiai, kurį mano žmona gan taikliai pavadino lunaparku. Bet apie viską iš eilės. Pirmas apsilankymo punktas buvo Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis:
|
|
||
|
|||
:
grumlinas (208)
scania (102)
Evaldas (29)
Whisky (26)
pow (21)
Valentina (18)
Aurimas (15)
Eugenijus (14)
Andrius (nejau.net) (11)
Dalius (10)
MariukasM.LT ( Visam MariukasM.LT turiniui yra taikoma Creative Commons Attribution-Noncommercial-No Derivative Works 3.0 Unported licencija )
Įrašų RSS srautas