MariukasM.LT

Praktiškai visą šią žiema pragyvenome barsuko režimu, ir tai paveikė mūsų visokeriopą savijautą tikrai ne teigiama linkme. Todėl nusprendėme, kad jau laikas atnaujinti mūsų savaitgalines išvykas. Tokiais atvejais mes tradiciškai pradedam nuo apsilankymo pajūryje, nežiūrint to, koks ten oras (kartais geras smegeninės prapūtimas labai padeda). Tad šalin lietsargius bei blogą nuotaiką ir pirmyn prie jūros!

Skaitykite toliau… »

Vakar buvo toks savotiškas savaitgalinių išvykų į pajūrį ar šiaip kur toliau sezono atidarymas. Daug nefantazavome, o paprasčiausiai sugalvojome tradiciškai pašokti iki Palangos – pasiilgome jūros. Savotiška viso šio reikalo ironija buvo tame, kad visą kelią iki pat Klaipėdos mus lydėjo puikus oras. Kelias buvo sausas, sustojus prasivaikščioti, linksmai švietė ir maloniai šildė saulutė. Deja, prie Klaipėdos viskas pasikeitė. O atvykus į Palangą ir nulingavus prie jūros, mus pasitiko visai nepavasariškas vaizdas:

Skaitykite toliau… »

Taip jau sutapo, kad vakarykštė diena buvo ne tik paskutinė kalendorinės vasaros diena, bet ir praktiškai mano atostogų.

Su tomis atostogomis kažkodėl visada būna taip: tų jų lauki, lauki, o kai jos ateina, tai kaip paukštis. Atrodo tik ką buvo šalia…

Skaitykite toliau… »

Pats geriausias prasiblaškymas (bent jau man) – tai kelionė automobiliu. Tad vakar prasukau savo mėgiamą ratą Nemenčinė – Panemunė – Pajūris – Nemenčinė. Pajūris šį kartą buvo Palanga, kažkaip gavosi atsitiktinai. Be to, dar užpildžiau savo aplankytų Lietuvos vietų spragą. Savo gėdai turiu prisipažinti, kad nebuvau dar buvęs ant Rambyno kalno, nors pro šalį važiuota ne kartą.

Skaitykite toliau… »