MariukasM.LT

Na štai, po ilgo sėdėjimo namie pagaliau išsiruošėme pasižmonėti. Geresnės vietos tam reikalui kaip šių metų Kaziuko mugė tikriausiai ir nesugalvosi, bet  žmonėtis ilgai kažkaip nesigavo, nes buvo gan žvarboka. Todėl pasivaikščiojome nuo Rotušės aikštės žemyn ir dar Barboros Radvilaitės gatve. Tačiau tai ne bėda, nes kas vyko Gedimino prospekte galima pasižiūrėti pas Evaldą.

O žemiau pagal nuorodą – tai, kas pakliuvo į mano fotoaparato objektyvą:

MariukasM.LT fotoalbumas – Kaziukas 2010

Vakarinio pasivaikščiojimo vaizdus jau matėte, o dabar pagaliau atėjo eilė ir dieninio pasivaikščiojimo užfiksuotiems momentams. Praktiškai pasisekė, kad konferencijoje mano tvarkaraštis susiklostė taip, kad galėjau beveik visą dieną skirti pasižvalgymui po miestą. Tai, ką pamatysite šiame įraše, yra, galima sakyti, antroji to pasivaikščiojimo dalis. Pirmoji, mano galva, yra verta atskiro įrašo, kurį aš pasilikau kaip savotišką pasakojimo apie kelionę į Berlyną desertą. Tačiau grįžkime prie  šios dalies.

Skaitykite toliau… »

Bevaikštinėjant po miestą susikaupė tokia pamatytų klasikinių automobilių mikro kolekcija, kurią ir noriu parodyti atskiru įrašu. Nuotraukoje viršuje senas Mercedes Benz S-Class.

Skaitykite toliau… »

Kaip jau minėjau, labai daug laiko pažinčiai su miestu tikrai neturėjau. Seminarai konferencijoje baigdavosi vakare, kai jau būdavo tamsu, o ir orai nelabai lepino. Bet sekančios dienos, po sienos nuvertimo minėjomo, su kolega iš Lietuvos visgi nutaikėme momentą kai nelijo ir pasivaikščiojome po vakarinio Berlyno centrą.

Skaitykite toliau… »

Pro šią stotelę kasdien važinėjau pirmyn-atgal ir vis badžiau pro traukinio langą pamatyti kas ant tos sienos. Ji tikrai skiriasi nuo visų tų, kurias pamačiau per buvimo Berlyne savaitę. Todėl vieną dieną neiškenčiau ir išlipau Savignyplatz stotelėje:

Skaitykite toliau… »

Pagaliau atėjo eilė paskutinei pasakojimo daliai apie buvusią Microsoft konferenciją. Šį kartą jums parodysiu ne tai, kas vyko konferencijų centro viduje, o tai, ką radau šalia jo. Na o nuotrauka viršuje – tai vaizdelis, kurį mačiau kiekvieną mielą (apsiniaukusią) dieną eidamas iš metro stotelės link konferencijų centro. Taip ir buvo, kad praktiškai beveik visą laiką buvo apsiniaukė ir palydavo. Tik labai retai kada išlįsdavo saulė. Bet vieną, tokią retą dieną, bevaikščiodamas po konferencijų centrą, prie vienų lauko durų pamačiau užrašą “Žiemos sodas”. Bebūnant visą dieną viduje tikrai norisi nors trumpam išbėgti į lauką, o tuo labiau kai ten šviečia saulė.

Skaitykite toliau… »

Paskutiniu metu jaučiuosi tarsi nešamas kalnų upės srovės. Darbas su visokiais susitikimais, konsultacijomis, visokie asmeniniai ir ne tik reikalai, suryjantys visą laisvą laiką. Todėl atsirado toks stiprus noras vėl neskubant pasivaikščioti parko rudeniu taku, velkant kojas per lapus:

Skaitykite toliau… »

Didesnė juodame fone…

Didesnė juodame fone…

Didesnė juodame fone…

Kartais, net ir stovėdamas vidury miesto esančiame parke, gali duoti valią savo fantazijai ir įsivaizduoti, kad keliauji nežinoma upe, o už artėjančio vingio tavęs laukia dar nepatirti nuotykiai…