MariukasM.LT

Šiandien paskutinė Lapkričio diena. Tad kažkiek nuotraukų apie tai, koks jis man įsiminė.

Skaitykite toliau… »

Belieka tik surasti kelią į elfų šalį…

Visa ta pilkuma – niūruma jau po truputį pradeda spausti smegenis. Arba duokite balto sniego, arba gražinkite spalvas.

Kad ir kaip nenorėčiau, tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad šių metų mano dviračių sezonas artėja prie pabaigos. Orai tokie, kad tolimesnės savaitgalinės išvykos darosi vis mažiau patrauklios. O ir prisikalbinti Žmogutį sau į kompaniją darosi vis sunkiau. Panašu, kad ji savo sezoną jau baigė, o jos Trek’as visas išvalytas ir suteptas sau patenkintas ilsisi savo stove. Tačiau aš vis dar nerimstu. Vis dar stengiuosi ištaikyti momentą, kai įkyri dulksna ar lietus aprimsta. Tada nors trumpam išlekiu ant dviračio pasivažinėti jau žinomomis trasomis. Bet, kad nebūtų nuobodu, tai darau sutemus (tada viskas atrodo kitaip) arba kviečiuosi į kompaniją savo šešėlį.

Skaitykite toliau… »

Mėgstu, ištaikęs laiko, nors ir trumpai pasivaikščioti po miestą, o ypač po Vilniaus senamiestį. Tai, galima sakyti, vienintelis privalumas, kai ofisas yra centre. Ne išimtis ir ši diena. Papietavęs, paslampinėjau aplink katedrą. Ir kaip tik tuo metu suskambo varpai katedros bokšte. Sustojau, užverčiau galvą aukštyn ir klausiausi. Patinka man tas Vilniaus varpų skambėjimas. Ne taip kaip ne kur kitur.

Pasirodė kažkaip kurioziška – rezervuota svečiams, bet užtverta. Atseit nėr ko čia…

 Between Bezdonys and Buivydžiai

EveryTrail – Find trail maps for California and beyond

Kaip ten bebūtų, bet paskutiniu metu Bezdonių ir Arvydų ar tiesiog Buivydžių (kaip jums labiau patinka) kryptis tiesiog valdo. Ne išimtis ir šiandienos išvyka, tačiau šį kartą nusprendžiau, taip sakant, į šį reikalą “pažvelgti giliau”.

Skaitykite toliau… »

Kažkaip paskutiniu metu buvo sunku tiek su dviračiavimu, tiek ir fotografavimu. Nebuvo nuotaikos nei tam, nei tam. O ir žmogutis, panašu, buvo rimtai nusprendęs baigti šiemetinį dviračių sezoną. Tačiau vakar, nežiūrint stipriai apniūkusio dangaus, noras vėl įtraukti į plaučius gryno oro minant pedalus vis gi nugalėjo.

Skaitykite toliau… »

Ir vėl ant dviračio, ir vėl tamsiame miške. Tik šį kartą jausmas žymiai geresnis. Praeitame įraše pasakiau ko man truko iki pilnos laimės. Taigi, visa tai jau įgyvendinta: ant vairo pūpso Sigma Powerled Evo bumbulas, skleisdamas maloniai baltą ir tolygią šviesą, o Sigma Karma persikraustė ant šalmo ir, tarsi visa matanti akis, iš tamsos ištraukia visus aplinkinius objektus, kurių neužgriebia pirmasis prožektorius.

Skaitykite toliau… »

Kartą paragavęs, negali sustot. Ko gero taip galima sakyti apie važiavimus miške kalnu dviračiu sutemus. Šį kartą rimčiau nei pirmą kartą. Kitas atstumas ir kitas greitis. Nuostabi žara nuo Sakiškių skardžio taip ir liko tik mano atminty (į tokius prasiblaškymus fotoaparato neimu). Keistas pojūtis tamsoje leidžiantis nuo kalno žvyrkeliu 31 km/h (visgi prilaikiau ant stabdžių). Vaiduokliškoje Sigma Karma šviesoje keistai atrodantys medžiai ir siauras bei vingiuotas miško keliukas. Todėl noriu Sigma Powerled EVO ant vairo, o Sigma Karma persikraustytų ant šalmo, nes reikia matyti ir kur suki, o ne tik tai, kur žiūri priekinis ratas. Viskas kitaip nei dieną, bet ir smagiau. O šiaip važiavimas įrašytas kaip kursas, kad galima būtų su savimi palenktyniauti.