MariukasM.LT

Dar penktadienį, bežiūrėdamas į oro prognozę savaitgaliui, pagalvojau, kad jei jau šąla, tai galėtų ir sniego pridėti. Kaip sakoma, norėk atsargiai, nes norai gali ir išsipildyti. Šiandien, pažvelgęs pro langą, supratau, kad namuose tūnoti tikrai neverta, o ir labai nesinorėjo. Besivažinėjant ten bei šen, atsidūrėme Užutrakyje. O snigo vis labiau, ir nutolę vaizdai atrodė kaip migloje:

Skaitykite toliau… »

Neslėpsiu, kad mintį aplankyti Merkinės – Paulavos (Pavlovo) dvaro sodybą puoselėjau dar nuo tada, kai pamačiau Rootos nuotraukas iš Paulavos (Pavlovo) respublikos. Tikrai norėjau viską pamatyti savo akimis, kol dar viskas neišnyko, nes tai ne šiaip sau kokio eilinio dvaro griuvėsiai, o gan įžymi istorinė vieta. Tuo labiau, kad toje Lietuvos dalyje aš tikrai esu retas svečias, o Turgelių kryptis man vis dar terra incognita. Ir tam, kad šią spragą bent kiek sumažinti, šiandien pasukome būtent ta kryptimi.

Dvaro griuvėsius tikrai nesunku rasti, nes jie yra prie pat kelio Turgeliai – Jašiūnai:

Skaitykite toliau… »

Taip jau sutapo, kad vakarykštė diena buvo ne tik paskutinė kalendorinės vasaros diena, bet ir praktiškai mano atostogų.

Su tomis atostogomis kažkodėl visada būna taip: tų jų lauki, lauki, o kai jos ateina, tai kaip paukštis. Atrodo tik ką buvo šalia…

Skaitykite toliau… »

Tai tikrai yra viena labiausiai vertų lankymo vietų Latvijoje. Pats savimi vakar stebėjausi, kad tiek daug kartų esu važiavęs pro šalį, o dar nebuvau aplankęs šių nuostabių rūmų. Ir nors bilietai nėra pigūs, o kai kurios Bauskės gatvės visai neįkvepia optimizmo, man negaila nei vieno išleisto lato bei nei vieno Alfos pakabos atlaikyto smūgio. Ir nors anksčiau aš gan skeptiškai žiūrėjau į mūsų Valdovų rūmų atstatyma, tai dabar pamatęs, kaip latviai ilgus metus kruopčiai po kropelytę restauruoja šituos, savo nuomone kardinaliai pakeičiau. Ir dabar tikrai noriu, kad ir Valdovų rūmai, ir mūsų pilys būtų taip pat atstatytos.

Na, o daugiau įspūdžių yra čia:

Rundale Palace – a set on Flickr

P.S O kai kuriose nuotraukose galima įžiūrėti ir mane ( čia dar kažkada sename bloge, Barselonos nuotraukose, kažkas bandė atspėti, kuris iš ten esančių esu aš   ). Tad sekmės beieškant ir būtinai, važiuodami pro šalį, užsukite į Rundalės rūmus.

Taip šį įrašą pavadinau tikrai neatsitiktinai ar norėdamas pritraukti daugiau skaitytojų. Dažniausiai taip juokais vadinu savo pasivažinėjimus po Vilniaus rajoną. Kodėl prieblandos zona? Tikriausiai kad tai suprasti, reikia pačiam pagyventi čia. Kita vertus, tikriausiai ne vienas yra pastebėjęs, kad kai iškeliauji iš Vilniaus, tai tarsi persikeli ne tik erdvėje, bet ir laike atgal, į ne tokią jau tolimą praeitį. Nežiūrint puikaus oro, žvelgiant į nuotraukas, tikriausiai suprasite, kodėl šias vietas aš taip vadinu.

Bet apie viską iš eilės. Šio pasivažinėjimo dviračiais tikslas – aplankyti Skališkių olos atodangą, kuri dar kartais vadinama verkiančia arba šventąja ola.

Skaitykite toliau… »

Deja, pačio dvaro aplankyti nepavyko – totalus remontas. Praktiškai aptverta visa teritorija, galima paėjėti tik iki parko dalies. Tačiau oras tikrai nebuvo tam dėkingas, todėl pavažiavome iki kitos ežero pusės:

Skaitykite toliau… »

Dėl ko man patinka išeiginės? O gi dėl to, kad nežinau kur jas praleisiu . Juokauju, bet dalis tiesos tame yra, nes dauguma įdėjų savaitgalio kelionėms man kyla spontaniškai. Šiandien pasirinkimą didžiąja dalimi lėmė orų prognozė. Delniukas pranašavo lietingą orą Viniuje, bet saulėtą ir šiltą pajūryje arba Panevėžio ir Šiaulių kryptimi. Kadangi pajūryje lankytąsi ne taip jau ir senai, be to dabar tulpių žydėjimo metas, kryptis irgi kaip ir aiški, tai kas iš to gaunasi? Teisingai, Burbiškių dvaras. Kadangi ten dar nebūta, tad pasirinkimas kaip ir tinkamas.

Šiaip tai ką ten radome vadinti dvaru gal ir per drąsu. Greičiau tai vila arba piliukas:

Skaitykite toliau… »