MariukasM.LT

Iš Adomo Petrausko muziejaus.

Šeštadieninė išvyka neeilinė buvo tuo, kad tądien aš gyvai susipažinau su vienų mano mėgstamiausių tinklaraščių autoriais ir didžiausiais šio tinklaraščio komentatoriais Grumlinu ir Scania GTI. Šio susitikimo idėja kilo jau gan senai, ilgai brendo ir pagaliau buvo įgyvendinta. Iš karto pasakau, kad viskas pavyko puikiai, buvo tikrai įdomu ir smagu pabendrauti. Na o Scaniai didžiausias ačiū už sugalvotą maršrutą ir visko organizavimą, o dar plius ir už linksmas istorijas. Taigi, nors Grumlinas pats pirmasis jau viską papasakojo, o Scania GTI viskuo dalinasi po truputi, tai ir aš kai kuo pasidalinsiu.  Tad apie viską iš pradžių.

Skaitykite toliau… »

Villa Mindoza

Šiandien ryte, bespoksant pro langą į vis gerėjantį orą, buvo nuspręsta, kad šią dieną praleisime ant dviračių. Kelionės tikslu pasirinkome Bezdonis, nes man rūpėjo aplankyti Bezdonių-Arvydų dvarą, kuris dabar vadinamas gan tokiu pretenzingu Villa Mindoza vardu. Maršrutą sugalvojome kiek kitokį nei paprastai numinti plentu nuo Nemenčinės iki Bezdonių ir atgal, o kad jis tenkintų keletą sąlygų.

Skaitykite toliau… »

Pagaliau prisiruošiau ir pabėgau. Pabėgau į savo vaikystės prisiminimus, kai, iki paryčių skaitydamas P. Tarasenkos “Pabėgimą”, bandydavau įsivaizduoti aprašomus įvykius, herojus ir vietas. Tai buvo viena iš mano labiausiai mėgstamų ir skaitomų knygų, kurios dėka ir atsirado mano potraukis Lietuvis istorijai ir kelionėms po šalį. Ir visada buvo noras aplankyti Skomantų piliakalnį, bet vis nebuvo progos ar laiko. Bet dabar jau žinau, kad niekada tų tinkamų progų nebūna, jei jų nesukuri pats. Štai kodėl šeštadienį mes atsidūrėme tuose kraštuose.

Skaitykite toliau… »

Kaip ir žadėjau praeitame įraše, šiandien dar ne viskas. Pakeliui namo, važiuodami link Panevėžio, dar aplankėme Bistrampolio dvarą (kažkaip jau senai apie dvarus čia buvo ), kuris yra praktiškai prie pat Panevėžys – Ramygala kelio. Ieškoti daug nereikia, nes yra rodyklė.

Pati dvaro sodyba intensyviai tvarkomi. Vieni pastatai, tame tarpe ir rūmai, jau suremontuoti, kiti remontuojami, o dar kiti jau sugriuvę. Pats parkas, toks visai nedidelis, dar tikriausiai laukia savo eilės, nors aplinkui jau įrengtas apšvietimas ir sukabinėtos kameros . Prie pat rūmų aplinka jau sutvarkyta, o toliau tik apšienauta. Bet, kas tikrai smagu, dvare verda intensyvus gyvenimas, vyksta festivaliai. Ir kai lankėmės, taip pat ten kažkas vyko, nes buvo nemažai žmonių. Na, o įspūdžiai nuotraukose:

Skaitykite toliau… »

Ką gi, šiandien toliau tyrinėjome tą Lietuvos dalį, kuri yra į rytus nuo Vilniaus. Juolab prieš keletą dienų žmonos pusseserė atsiuntė neblogą Lietuvos turistinių maršrutų nuorodą. Akys užkliuvo už Medininkų aukštumų žiedo, o tiksliau už Jašiūnų ir Šumsko, nes kai kuriose vietose esame pabuvoję anksčiau. Tai kuo galėjo mus sudominti du maži miesteliai? O pasirodo turi kuo. Štai čia ir prasideda dvi istorijos, gal tiksliau būtų sakyti foto istorijos, kurios yra savotiškai skirtingos.

Skaitykite toliau… »

Paskutinė žiemos diena ir tokia žiemiška. Pateikta buvo viskas: ir rytinis snigimas, ir niūrus, apsiniaukęs, tiesiog švininis dangus, ir graži saulėta popietė.

Kažkaip ryte prisiminiau klasės draugus ir tai, kaip kažkada, gal prieš kokius dešimt ar daugiau metų, su keliais klasiokais lankėme kitą, kadaise Trakų Vokėje gyvenusį, klasioką. Tą dieną jis mums ir aprodė Trakų vokės dvarą. Todėl daug negalvojęs ir patraukiau į tą pusę.

Šiaip pats dvaras paliko teigiamą įspūdį, gal dėl to, kad šį vieta susijusi su gerais prisiminimais. Bet į akis krenta ir tai, kad jo teritorijoje pilna visokių pastatų, medinių gyvenamų namų ir šiaip visokio “gėrio”. Matosi, kad sovietmečiu į šią vietą buvo žiūrima “pragmatiškai ir ūkiškai”. O vietos tikrai būta, o ir esama gražios, jei kalbėsime dar ir apie parką. Šiaip šį dvarą pasižymiu kaip vertą lankymo ir esu nusiteikęs čia dar grįžti, kai bus šilčiau ir žaliau. Labai noriu ir po parką pamaklinėti, nes dabar praktiškai viskas paslėpta po sniegu. Na, o įspūdžiai foto albume, nes ir vėl gavosi ne taip jau ir mažai.

Taigi, gero žiūrėjimo

MariukasM.LT foto albumas – Trakų vokės dvaras

Kažkaip paskutiniu metu visos išvykos yra susijusios su dvarais. Todėl neaplankyti Pakruojo dvaro, kuris garsėja pačiu didžiausiu išlikusiu dvaro pastatų kompleksu, būtų kaip ir šioks toks aplaidumas. Galiu iš karto pasakyti, kad nukeliauti apie 190 km pirmyn ir atgal tikrai buvo verta. Tiek ir dėl paties dvaro, tiek ir dėl rūko, kuris mus jau pasitiko palei Panevėžį ir visą tą aplinką padarė kažkiek nerealią. Kadangi bandė kažkiek krapnoti, tai tikrai neapėjome visų pastatų, o be to, liko stiprus noras ten sugrįžti kokį pavasarį ar kitu šiltesniu laiku. O gal dar kiek ilgėliau palūkėti, kai tvarkymo darbai bus baigti. Iš kitos pusės – jei viską parodyčiau, jums tada bus neįdomu patiems ten nuvažiuoti.

Kadangi šio žygio grobis gan nemenkas, tai nedėsiu visų nuotraukų tiesiai į įrašą, o palieku nuorodą į fotoalbumą:

Foto: Pakruojo dvaras | MariukasM.LT

Gero žiūrėjimo .

Dar penktadienį, bežiūrėdamas į oro prognozę savaitgaliui, pagalvojau, kad jei jau šąla, tai galėtų ir sniego pridėti. Kaip sakoma, norėk atsargiai, nes norai gali ir išsipildyti. Šiandien, pažvelgęs pro langą, supratau, kad namuose tūnoti tikrai neverta, o ir labai nesinorėjo. Besivažinėjant ten bei šen, atsidūrėme Užutrakyje. O snigo vis labiau, ir nutolę vaizdai atrodė kaip migloje:

Skaitykite toliau… »

Neslėpsiu, kad mintį aplankyti Merkinės – Paulavos (Pavlovo) dvaro sodybą puoselėjau dar nuo tada, kai pamačiau Rootos nuotraukas iš Paulavos (Pavlovo) respublikos. Tikrai norėjau viską pamatyti savo akimis, kol dar viskas neišnyko, nes tai ne šiaip sau kokio eilinio dvaro griuvėsiai, o gan įžymi istorinė vieta. Tuo labiau, kad toje Lietuvos dalyje aš tikrai esu retas svečias, o Turgelių kryptis man vis dar terra incognita. Ir tam, kad šią spragą bent kiek sumažinti, šiandien pasukome būtent ta kryptimi.

Dvaro griuvėsius tikrai nesunku rasti, nes jie yra prie pat kelio Turgeliai – Jašiūnai:

Skaitykite toliau… »

Taip jau sutapo, kad vakarykštė diena buvo ne tik paskutinė kalendorinės vasaros diena, bet ir praktiškai mano atostogų.

Su tomis atostogomis kažkodėl visada būna taip: tų jų lauki, lauki, o kai jos ateina, tai kaip paukštis. Atrodo tik ką buvo šalia…

Skaitykite toliau… »