Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis

Jau atrodė, kad po vakar dienos tikrai nebesinorės niekur belstis ir sekmadienis bus praleistas bebimbinėjant namuose. Tačiau, kaip sakoma, neiškentėjome. Kur nors toli nesinorėjo, todėl vėl pasirinkome Neries nacionalinį parką ir kiek kitokį maršrutą, nei ankstesnieji. Anksčiau šiaip mūsų netraukė jokie etnografiniai kaimai, nes panašiose vietose abu esme praleidę ne vieną vaikystės vasarą. Bet šį kartą tebunie: Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis. Kaimas ir gamta – toks derinys Lietuvoje tikrai įprastas, o man įdomu, kuo šis kaimas ypatingas.

Šiaip tai nedidukas bažnytkaimis, turintis ryškią bažnytėlę:

2009 04 19_1149

Galbūt jis ypatingas tuo, kad jo gatvės yra grįstos akmenimis:

2009 04 19_1151

Kas įdomu, kad keliukas, kuriuo keliavome tolyn link piliakalnio, irgi vietomis grįstas. Įdomu kodėl?

Už bažnytėlės, ir čia pat už kaimo, tikrame šabakštyne, yra Šilėnų mitologinis šaltinis, nors jis man greičiau priminė upelį, nes jo pačios versmės nesimato:

2009 04 19_1145

Šiaip šis maršrutas geras tinginiams, nes praktiškai visur galima privažiuoti automobiliu. O jei reikia paėjėti, tai daugiu daugiausia  du ar tris šimtus metrų. Taigi, grįžtame į kaimą ir toliau važiuojame iki Sviliškių regyklos. Ten, užlipus ant savotiško bokštelio galima pasigrožėti toli matomais vaizdais, su sąlyga, kad viso peizažo negadins iškylautojai, kurių šiandien čia netruko. Toliau judėdami keistuoju keliuku pasiekiame “Akies” šaltinį, kuris dabar pervadintas į “Oko”. Ten gal ir buvo kadaise koks nors šaltinis, bet didieji gamtos inžinieriai bebrai nusprendė kitaip, ir užtvenkė upelį:

2009 04 19_1199

Ko pasekoje gavosi nelabai malonaus kvapo pelkės tipo tvenkinys, kuriam pavadinimas “Oko” visai tinka:

2009 04 19_1192

2009 04 19_1204

Na ir pagaliau galutinis taškas – Naujosios Rėvos piliakalnis. Kad jį pasiekti, reikia paėjėti dar kokius tris šimtus metrus gan raižytu reljefu bei persiristi per nemažą kalniuką, nuo kurio atsiskleidžia nuostabus vaizdas į Nerį:

2009 04 19_1168

Na o toliau žemyn, link piliakalnio:

2009 04 19_1178

Tas paskutinis kalnas žemiau ir yra pats piliakalnis:

2009 04 19_1180

Na ir truputi į šoną nuo tako, link įėjimo į žibučiu slėnį:

2009 04 19_1188

Tai va tiek šios dienos įspūdžių.

23 komentarai

  1. Super nuotraukos! Visada sakau, kad ir Lietuvoje yra n nerealios gamtos vietu, tik reikia ta grozi atrasti ir vertinti.

  2. @MariukasM – ar dar kaip nors nuotraukas tvarkai kompiuteriu? Spalvas? Mano žmona pamatė nuotraukas ir jai labai patiko; tik sakė, kad spalvos pakeistos 😉
    P.S. Linkėjimai nuo žmonos 😀

  3. Sveiki, Negaliu patiketi 🙂 nuotraukos labai grazios. Kazkaip neiprasta ziureti, kai visa vaikyste praleidau butent cia 🙂
    Smagu, kad zmones atranda grazias vieteles. Beje, netoli baznyteles yra ir musu namas 🙂

  4. Kiek man pasakojo seneliai, keliukas, apie kuri kalbi, vietomis yra gristas akmenimis todel, kad kadaise siame kelyje buvo labai daug smelio, keliaujantiems budavo sunku vaziuoti. kazkas panaus i dykuma, daug smelio ir puciantis vejas. galima isivaizduoti, kaip nepatogu vaziuoti, o tuo labiau eiti pv i baznycia. (gali sau isivaizduoti ka reiskia eiti pliazu su bateliais) Visur pilna smelio 🙂 Taigi zmones nusprende, kad galima sutvarkyti viska akmenu pagalba 🙂 manau, jiems tai pavyko, o dabar gatveles yra autentiskos ir labai grazios 🙂 o ir kelias nera toks dulketas 🙂

  5. beje, nezinau ar buvot ten, eidami link saltinio „oko“ kelias veda i kalna. butent nuo ten, zmones pradejo gristi akmenimis, nes vaziuojant nuo kalno, kai buvo daug smelio, arkliai tiesiog ciuoze.

  6. Atgalinis pranešimas: Naujosios Rėvos piliakalnis, Šilėnai « Gyvenimas palapinėje

Parašykite ką nors