Jau atrodė, kad po vakar dienos tikrai nebesinorės niekur belstis ir sekmadienis bus praleistas bebimbinėjant namuose. Tačiau, kaip sakoma, neiškentėjome. Kur nors toli nesinorėjo, todėl vėl pasirinkome Neries nacionalinį parką ir kiek kitokį maršrutą, nei ankstesnieji. Anksčiau šiaip mūsų netraukė jokie etnografiniai kaimai, nes panašiose vietose abu esme praleidę ne vieną vaikystės vasarą. Bet šį kartą tebunie: Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis. Kaimas ir gamta – toks derinys Lietuvoje tikrai įprastas, o man įdomu, kuo šis kaimas ypatingas.
Šiaip tai nedidukas bažnytkaimis, turintis ryškią bažnytėlę:
Galbūt jis ypatingas tuo, kad jo gatvės yra grįstos akmenimis:
Kas įdomu, kad keliukas, kuriuo keliavome tolyn link piliakalnio, irgi vietomis grįstas. Įdomu kodėl?
Už bažnytėlės, ir čia pat už kaimo, tikrame šabakštyne, yra Šilėnų mitologinis šaltinis, nors jis man greičiau priminė upelį, nes jo pačios versmės nesimato:
Šiaip šis maršrutas geras tinginiams, nes praktiškai visur galima privažiuoti automobiliu. O jei reikia paėjėti, tai daugiu daugiausia du ar tris šimtus metrų. Taigi, grįžtame į kaimą ir toliau važiuojame iki Sviliškių regyklos. Ten, užlipus ant savotiško bokštelio galima pasigrožėti toli matomais vaizdais, su sąlyga, kad viso peizažo negadins iškylautojai, kurių šiandien čia netruko. Toliau judėdami keistuoju keliuku pasiekiame “Akies” šaltinį, kuris dabar pervadintas į “Oko”. Ten gal ir buvo kadaise koks nors šaltinis, bet didieji gamtos inžinieriai bebrai nusprendė kitaip, ir užtvenkė upelį:
Ko pasekoje gavosi nelabai malonaus kvapo pelkės tipo tvenkinys, kuriam pavadinimas “Oko” visai tinka:
Na ir pagaliau galutinis taškas – Naujosios Rėvos piliakalnis. Kad jį pasiekti, reikia paėjėti dar kokius tris šimtus metrus gan raižytu reljefu bei persiristi per nemažą kalniuką, nuo kurio atsiskleidžia nuostabus vaizdas į Nerį:
Na o toliau žemyn, link piliakalnio:
Tas paskutinis kalnas žemiau ir yra pats piliakalnis:
Na ir truputi į šoną nuo tako, link įėjimo į žibučiu slėnį:
Tai va tiek šios dienos įspūdžių.
Panašių įrašų nėra.
Žymos:Lietuva gamta, Neries regioninis parkas, pavasaris, pažintiniai maršrutai, piliakalniai, su automobiliu
Loading ...
grumlinas (3)
Ilona (2)
Tomas (2)
Įrašų RSS srautas
Super nuotraukos! Visada sakau, kad ir Lietuvoje yra n nerealios gamtos vietu, tik reikia ta grozi atrasti ir vertinti.
Na va, ir tu pradėjai visokius nudžiūvusius-nugriuvusius šabakštynus fotografuoti
O iš tikrųjų man tai ir yra grožis…
Foto su nudziuvusiais medziais vandeny – super!
@MariukasM – ar dar kaip nors nuotraukas tvarkai kompiuteriu? Spalvas? Mano žmona pamatė nuotraukas ir jai labai patiko; tik sakė, kad spalvos pakeistos
P.S. Linkėjimai nuo žmonos
Sveiki, Negaliu patiketi
nuotraukos labai grazios. Kazkaip neiprasta ziureti, kai visa vaikyste praleidau butent cia 
Smagu, kad zmones atranda grazias vieteles. Beje, netoli baznyteles yra ir musu namas
Kiek man pasakojo seneliai, keliukas, apie kuri kalbi, vietomis yra gristas akmenimis todel, kad kadaise siame kelyje buvo labai daug smelio, keliaujantiems budavo sunku vaziuoti. kazkas panaus i dykuma, daug smelio ir puciantis vejas. galima isivaizduoti, kaip nepatogu vaziuoti, o tuo labiau eiti pv i baznycia. (gali sau isivaizduoti ka reiskia eiti pliazu su bateliais) Visur pilna smelio
Taigi zmones nusprende, kad galima sutvarkyti viska akmenu pagalba 
manau, jiems tai pavyko, o dabar gatveles yra autentiskos ir labai grazios 
o ir kelias nera toks dulketas 
beje, nezinau ar buvot ten, eidami link saltinio „oko“ kelias veda i kalna. butent nuo ten, zmones pradejo gristi akmenimis, nes vaziuojant nuo kalno, kai buvo daug smelio, arkliai tiesiog ciuoze.
Klausimas dėl tų akmenų kilo t0dėl, kad tokių grįstų atkarpų yra gan toli nuo kaimo. Bet tikai ačiū dėl paaiškinimo
šiandieną ir aš čia pabuvojau
http://bbzn.lt/?p=5654
Atrasti tikrai nesudėtinga. Bet va su vertinimu kiek prasčiau. Gal nevertinama todėl, kad tai visai šalia ir lengvai prieinama?
Aš ir anksčiau to nevengiau, bet ne viską rodau
Dėkui
Mes matome abi gyvenimo puses
Kompiuteris – kasdieninio darbo įrankis. Todėl stengiuosi, kad kuo mažiau dalyvautų laisvalaikio leidime. Paprastai jame tik sutvarkau nuotraukas, t.y jas atrenku, sužymiu ir publikuoju. Kartais dar apkarpau ar pašalinu nepageidautinus objektus, tokius, kaip dulkės ant sensoriaus. Paprastai rimtai tvarkomos tik tos nuotraukos, kuriuos būna fotografuojamos RAW formatu, nes kitaip ir negali. Tačiau absoliuti dauguma nuotraukų, tame tarpe ir iš kelionių, fotkinamos JPG ir stengiamasi galutinį rezultatą gauti vietoje, kaip sakoma, neatsitraukiant nuo kasos. Šiaip fotografijoje man patinka ne tik rezultatas, bet ir pats fotografavimo procesas. Žaidimai kompiuteryje – kai tikrai yra tam būtinybė.
Dėl spalvų. Kaip ir sakiau, jos gaunamos fotoaparate, manipuliuojant jo nustatymais. Kadangi, pvz, šie vaizdai buvo fotografuojami pačiu nepalankiausiu paros metu, t.y tada, kai sulė pačiame zenite, reikėjo tvarkytis, kad miško spalvos neatrodytų kaip po gaisro. Todėl dalis buvo fotografuojama su įvairiomis WB reikšmėmis, kad spalvos būtų švelnesnės arba buvo naudojamas poliarizacinis filtras. Aišku ne visada pavyksta gauti tai ko noriu, bet aš dar tik mokausi
Che, vistik aš atspėjau, kad fotoaparatu išgauni
Įdomu nustatymais pažaisti, bet iš tikrųjų suprasti kaip nustatyti – tikrai didelis mokslas. O laisvai jaustis nustatinėjant – menas
Vienas didžiausių skaitmeninės fotografijos pprivalumu tame, kad gali fantazuoti, eksperimentuoti ir mokytis kiek tinkamas, nes tai praktiškai nieko nekainuoja. Čia neina kalba apie pačią foto techniką, bet nekainuoja juostelės, jų apdorojimas ir pan. Tad gali pripyškinti kiek nori kadrų, bandyti įvairius nustatymus kiek tik širdis geidžia. Aišku, visada verta pasidomėti fotografijos pagrindais ir taisyklėmis, bet tai tik pradžia kūrybai ir fantazijoms
Pabandžiau žaisti nustatymais – ir supratau, kad trūksta teorijos
Norisi daugmaž žinoti, ką vienas ar kitas nustatymas reiškia ir ko tikėtis keičiant.
Baisiai neefektyvu spaudinėti ir ieškoti skirtumo
Lyg ir neužtikau tinkle aiškaus ir paprasto straipsnio su nustatymų paaiškinimais, pavyzdžiais ir patarimais. Na, ir su vertimais iš anglų kalbos
Bandyti visada reikia, kad bent jau žinotum savo fotoaparato ypatybes. Čia buvo Inferno pradėjęs dalinti patarimus. Galvoju gal ir man reiktų pasidalinti ką skaitau arba ką kaip darau, nors dar nesu koks labai patyręs, kad kitus mokinčiau
Gerai mokyti gali tik truputį daugiau žinantis – nes profesionalas viską mato jau absoliučiai kitaip, ir jo patarimai – dviem žingsniais priekyje
Cha! Jei jau esate vietinė, tai gal galite pasakyti kodėl keliukas, kuris eina pro kaimą tolyn, yra vietomis grįstas akmenimis. Gal savo laiku tai buvo koks svarbus kelias?
Ir šiaip smagu, kad foto patinka ir tiems, kas tas vietas gerai žino
Dabar ten prie vieno iš tų grįstų kelio ruožų yra stendas, kur paaiškinta, kad grįstos tik įkalnės/nuokalnės, kad neklimptų arkliai. Grįsta 1932 m., t. y. lenkmečiu. Kelias vedė į kažkokį vilos tipo poilsinį dvarelį, kurio dabar nebėra.
Na štai, dabar kažkiek aiškiau. Dėkui už info.