Prelomciškės kalvomis

2009 07 28_2323

Po kelionės į Estiją ir visokių darbinių reikalų, kurie trumpam buvo mane ištraukę iš atostogų režimo, akys ir dūšia vėl pasiilgo lietuviškos gamtos vaizdų. Todėl vakar nutarėme dieną pradrybsoti prie kokio nors ežero. Begalvodami kur patraukti, nusprendėme, kad būtų visai neblogai toliau pratęsti pažintį su Metelių regioninių parku, kuriame lankėmės šį pavasarį. Pasirinkome Dusios ežerą ir tą jo pusę, kuri yra prie Prelomciškės kalvų, tokiu būdu nušaudami du zuikius vienu šūviu, t.y užsitikrinome neprastą pasivaikščiojimą ir palaipiojimą po Prelomciškės piliakalnį, kurio nuotrauką matote viršuje, bei šalia esančias kalvas.

Tiek nuo piliakalnio, tiek ir nuo kalvų atsiveria gražūs vaizdai:

2009 07 28_2286

2009 07 28_2291

2009 07 28_2296

Reikia paminėti, kad šis maršrutas geras tuo, jog einant į vieną pusę galima keliauti kalvomis bei grožėtis atsiveriančiais vaizdais, o pasukus atgalios, galima eiti Dusios ežero pakrante bei tuo pačiu nusižiūrėti kokią vietelę poilsiui prie vandens.

Pati ežero pakrantė puikiai tam tinka, nežiūrint to, kad ji vietomis akmeninga ir kažkiek primena Estiją, bet maudytis vis tiek neblogai, nes krantas smėlėtas ir pakankamai seklus:

2009 07 28_2304

2009 07 28_2313

Mes taip ir padarėme. Kai pavargome, įsitaisėme vienoje stovyklaviečių prie vandens. Ten bedrybsant, po kiek laiko mus aplankė štai tokia gražuolė:

2009 07 28_2327

2009 07 28_2328

Patenkinusi savo smalsumą, ji taip pat gražiai ir išplaukė:

2009 07 28_2329

Dar po kiek laiko namo susiruošėme ir mes. Bevažiuojant link Simno dangus pradėjo kaip ir niauktis, bet tai atrodė gražiai, kad net sustojau:

2009 07 28_2333

2009 07 28_2335

Tačiau mes taip ir nesužinojome ar lijo, ar ne, nes visą kelią buvo gražus oras ir mes sėkmingai grįžome namo.

21 komentaras

      • Che, aš tą windows kalvą tik pas kaimyną mačiau, ir tai seniai 🙂 Na, kartais tinkle užtinku tarp tapetų 🙂
        Pas mane gi – beveik visada mėlynas ekranas, jokių paveiksliukų. O šitą jau uždėjau 🙂
        Pabus kiek, kol dar mintis apie pralenktas windosws kalvas juokinga 😉

  1. toji gulbė keri savo klasikiniu pozavimu. Realybėje dėmesį blaškytų aplinka, o nuotraukoje tiesiog girdisi tylus vandens paviršius, jaučiasi vandens skaidrumas, augmenija lyg dekoracija, šviesos atspindžiai… kviečia malonius prisiminimus apie šiltą ir nerūpestingą atostogų vakarą.

  2. heh…pries kelias dienas teko buti prie Dusios, tikrai ypatingas ezeras, archajiskas ir kazkuo nelietuviskas 🙂

Parašykite ką nors