Politika – dalykas purvinas

Paskutiniu metu, o tiksliau nuo paskutinių rinkimų nemaža dalis tiek lietuviškos blogosferos, tiek ir lietuviška socialinių tinklų dalis tiesiog klega kaip vištidė, į kurią kažkas įmetė akmenį. Ir klega taip garsiai, kad net pažadino mane iš savotiško virtualaus žiemos miego. Dar neišsivedėjo paskutinio šudasvydžio tvaikas, o vėl kyla eilinis erzelis. Visi taip įsiaudrinę, kad jau kimbama į atlapus visiems, praktiškai nežiūrint, kas kieno pusėje žaidžia. Ir nors Mantas Adomėnas su savo klusniąja žmona bando iliustruotai parodyti kaip atrodo savi, bet tai mažai padeda, o ir jiems patiems irgi smagiai kliuvo. Tai apie ką aš čia?

O gi apie blogerių rinktinės vizitą pas linksmai internetuose išgarsėjusią ūkio ministrę Birutę Vėsaitę, kuri, beje, tą rinktinę pati (ar su kieno nors pagalba) ir sudarė.

Atrodytų kas čia tokio? Tokie blogerių vizitai pas politikus vyko ir anksčiau, ir niekas dėl to purslų nekėlė. Bet tik ne šį kartą. Matosi, kad nemažai interneto gyventojų šį pasisvečiavimą savo mintyse pavertė vos ne kažkokia misija ir apipynė ją kažkokiais savo lūkesčiais. Kažkas, tikėdamasis dar smagesnio trolinimo ar dar ko nors, tikriausiai užsipirko nemažai popkorno ir coca colos atsargų. Ir staiga gavosi, kad nei vienas lūkestis nebuvo pateisintas. Tad nieko nuostabaus, kad įaudrinta publika audringai ir sureagavo. Kiekvienas savaip, kiekvienas iš savos varpinės. Žiniasklaidos ir PR’o riteriai pradėjo aiškinti apie kažkokias pralaimėtas kovas, dėl vaizdumo pasitelkdami sportinius terminus. Kiti, kurie suprato, kad tie pinigai popkornui išmesti veltui, ar šiaip liko su kažkokiomis nepatenkintomis seksualinėmis fantazijomis, pratrūko tulžimi aiškindami, kaip ten tie vargšai blogeriai buvo paturėti visokiomis pozomis. Tai čia viena medalio pusė.

Kita gi – irgi ne mažiau linksmesnė. Tame susitikime dalyvavę blogeriai vos ne sutartinai, kaip kokie prasikaltę vaikai, pradėjo teisintis, kad ten nieko tokio, o tuo labiau minėtų orgijų, tikrai nebuvo ir niekas jokios nekaltybės ten neprarado. Kiti, kurie ten sudalyvavo tik šiaip iš smalsumo, liko naiviai nesupratę, kokio velnio dabar prie jų čia visi kabinėjasi. Iš visos tos kompanijos išsiskiria nebent Aurelijus Katkevičius, kuris bent jau tam susitikimui ruošėsi bei normaliai, kaip ir Leo Lenox, be jokių pasiteisinimų papasakojo ką ten matė bei girdėjo. Na dar prie jų galima būtų prilipdyti ir Commonsense.lt, kurie irgi tam buvo netgi labai pasiruošę, bet kažkaip jų pasiektas rezultatas atrodo tikrai įdomiai.

O taip čia visas šis erzelis man atrodo iš šono? Atsakysiu, kad kažkaip juokingai. Ypač skundai tų, kurie ten nuėjo šiaip sau, ar dėl smalsumo, ar iš noro į kitus pažiūrėti, ar tai save parodyti. Bet pamoką, manau turėjo išmokti visi. O ji tokia:

Politika – reikalas purvinas. Ir jei jau prie to daikto prisilieti, o ypač viešai, tai tikrai nepavyks išlikti visiškai švariam, nors ir tai padarei visiškai atsitiktinai.

Tai reiškia, mieli blogeriai, kad jūs nepaturėjo kažkokiom tai pozom. Palikime tai aiškinti rėksniam. Bet jumis pasinaudojo visi, kas netingi, netgi, galima sakyti, ir aš, rašydamas šį įrašą. Kiekvienas savais būdais ir saviems tikslams. Bet taip jau nutinka visiems, kurie patampa viešais asmenimis, o politikoje tai jau tikrai. Tad ateičiai, jei jau sugalvosite vėl tai pakartoti, tai bent jau tikrai žinokite vardan ko ten lendate ir ko iš to norite. Tada bent jau nereikės stebėtis, piktintis ar teisintis dėl to, kad kažkas jus kažkokiame kontekste volioja.

22 komentarai

  1. Žiurkėnas renka komandą tolimesniems žygiams 😉
    Man tas įvykis pravertė žmonių per-vertinimui – žymiai aiškiaus paimatė, kas yra kas 😉
    taip kad dar vienas paradoksalus pliusas gavosi

      • yep – esu matęs keletą ministrų, gyvai, su Jos Ekselencija po Vašingtono prekybcentrį vaikščiojau, bet tokios nekompetencijos dar nemačiau
        o tas triukšmas – galėjo konservų ruporai savo naudai viską pakreipti ir bonusų užsidirbti, bet nutarė ant blogerių pavažiuoti ir taip gerą progą praleido 😉 gal reiks parašyt kada pamąstymus ta tema 🙂

          • Na, visi ten susirinko, ko gero, savo tinklaraščius labiau paviešinti, kontaktų užmegsti, žmonų įdarbinti… O juos visus sukvietė PR’ą pasidaryti, pamėginti suvaldyti komunikacijos krizę…
            Taip, visi naudojosi, nors iš esmės „turėjo naudos“ būtų tikslesnis posakis. Bet už jį, kaip žinome, šiandien turgaus aikštėje galvas kerta… 🙂

  2. Jei nebūtų tie „profesionalai“ pradėję skalambinti, tai taip ir būtų tyliai praėjęs tas susitikimas. Kaip ir su Kubilium. :))

  3. Hm, o aš nei to, nei ano negavau. Ta prasme, nei gerų, nei blogų dalykų. Ką galiu pasakyti – velniškai gerai buvo iš komunikacinės pusės stebėti. Bet jau atsibodo.
    Juolab, jau yra kitas objektas, kurį norisi kapoti – misteris soriukas.

  4. Ne, politika nėra purvinas reikalas 😀
    Čia aš dvi dienas galvojau apie tavo įrašo pavadinimą 🙂
    Politika yra toks dalykas, kokie žmonės joje. Manyčiau teisingiau būtų „politikai – purvini žmonės“. Arba „politikų darbai – purvini“ 😀
    Aišku, yra ten ir švarių žmonių.
    Tik nesimato 😀

    • Politiką daro politikai. Tad jei jie purvini, tai ir politika tokia arba atvirkščiai. Tad ar politika, ar politikai – didelio skirtumo nėra. Politika – žodis labiau bendrinis. Taip, politikų visokių esama, bet šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę.

  5. Manau skirtumas yra. Kai sakom „purvina politika“ tarsi neliečiam esamų politikų, o kažkokią mistinę politiką. O štai jei naudotume „purvini politikai“ – tai būtų pirmas žingsnelis (ar bent postūmis pirmam žingsneliui) link pastarųjų atsakomybės. Suprasti, kad nėra politikos, yra tik politikų su vardais ir pavardėmis veiksmai.
    Štai apie ką dvi dienas maniau 🙂

    • Šį kartą visgi omeny turėjau patį reiškinį, o ne atskirus politikus. Jei jau tektų kalbėti apie konkrečius politikus, tai ir epitetai būtų taikomi konkretiems žmonėms.

      • Suprantu 🙂 Nė kiek neprieštarauju! 😀
        Tiesiog niekur nemačiau kad kas sakytų „purvini politikai“. Niekur ir niekada.
        Nes visada kalbam apie kažkokį reiškinį 😉
        Šis būdas nuasmeninti naudojamas profesionalų; vienas iš smegenų plovimo būdų – formuluoti ne asmeniškai, o objektyviai nutaikytais terminais 🙂
        Mokausi iš žurnalistų kai nerašau pats 😀

        • Tam, kad formuluoti asmeniškai, reikia labai gerai tam pasiruošti ir nusiteikti rimtoms problemoms 🙂 O ne visi to nori ir gali padaryti.

          • „pasiruošti ir nusiteikti rimtoms problemoms“ – štai ir atsakei 😀
            Galiu darbe pasakyti kolegoms, ką manau apie Vėsaitę, tarkim – o čia, internete galiu tik kažkaip pagirti va, na dar pabėdavoti dėl klimato kaitos… 😀
            Nes demokratija, kokią turime, gerai gina tuos, kuriuos turėtų bausti, nuo tokių, kuriems turėtų tarnauti 😀
            Ir mūsų politikai nekalti, kalta politika 😀
            Štai tą irgi maniau dvi dienas.
            Gera istorija, turėjau ką apmastyti, pažiūrėti iš kito taško.
            P.S. O į gerbiamą Vėsaitę reikia kreiptis panele? Panelė ministrė?

          • Turėjau galvoje ne pašūkavimus internete apie pvz. Vėsaitės durnumą ar pan. Kalbėdamas apie problemas, turėjau omeny, kai dedi ant stalo kortas ir tada jau garsiai pasakai, kad politikas susitepęs. Va tada ir turėsi atlaikyti problemas ir įrodinėti savo tiesą.

          • Nėra tokių kortų 😀
            O jei ir kas randa tokias, tai padeda ant stalo, įrodo, kad politikas susitepęs – ir ką? 😀
            Mūsuose tik Karalių nuverčia, na dar kartais už girtą avariją teises atima… Ir tiek tų kortų Lietuvoj 😀

          • Kažkaip nepamenu, kad kas būtų padėjęs tikrai rimtas kortas. Greičiau yra atvirkščiai. Iš pradžiui užvažiuojama, o kažkam po to reikia aiškintis, kad jis ne kupranugaris. Užtat ir gaunasi jovalas, iš kurio sugebama išlipti sausam. bet šiaip čia kita tema 🙂

Parašykite ką nors