MariukasM.LT

Nemenčinė-Veriškės-Raudondvaris-Nemenčinė

Map your trip with EveryTrail

Šeštadienio pasivažinėjimui dviračiais iš tikro buvo sumanytas ir į dviračio kompiuterį įvestas truputi ilgesnis maršrutas: Nemenčinė-Veriškės-Raudondvaris-Skališkės-Nemenčinė. Bet dėl oro sąlygų teko jį kiek patrumpinti.

Toks maršrutas atsirado dėl kelių priežasčių. Pirma, ko gero pati svarbiausia ir pagrindinis išvykos tikslas – aplankyti Veriškių dvarą. Kitos dvi – dar karta apvažiuoti jau anksčiau aplankytas vietas, t.y Raudondvario dvarą ir Skališkių olą, nes kaip tik ten yra paslėpti lobiai. Taigi, apie viską iš eilės.

Šeštadienio orų prognozė nežadėjo nieko gero, tačiau vaizdas už lango sufleravo mintį, kad gal šį kartą sinoptikai truputi suklydo. Todėl, kurį laiką stebėję besimainantį dangų, visgi nusprendėme iškeliauti.

Nežinau, kas sugalvojo Nemenčinę įkurdinti duobėje, bet tai tikrai buvo ne pati geriausia mintis. Bet kokia kelionė dviračiu bet kuria kryptimi prasideda didesnės ar mažesnės įkalnės įveikimu. Ne išimtis ir Sužionių kryptis, kuria mes pajudėjome Veriškių link. Jei ne įkalnės, maršruto atkarpa iki pirmojo išvykos tikslo būtų tikras malonumas. Asfaltuotas ir neduobėtas kelias, aplinkui laukuose dirbantys žmonės, čiulbantys paukščiai bei šiltas oras tikrai kėlė nuotaiką, kurios negadino pro šalį lekiantys automobiliai. Kai jau įveikėme praktiškai visas šios atkarpos statesnes įkalnes ir pasileidome pakalne žemyn, aš staiga nevalingai nuspaudžiau abiejų dviračių stabdžių rankenėles, nes pakelėje prieš akis atsivėrė štai toks vaizdelis:

Tikra žydinčių purienų karalystė:

Kol fotografavau šitą balą, mano kompanijonė pasinaudojo proga ir kiek atsipūtė po įkalnių. Tad dar kiek pamynę, mes gan greitai pasiekėme Veriškių kaimą. Patį dvarą radome iš karto, nes jo preliminarias ir gan tikslias koordinates buvau iš anksto įkėlęs į dviračio kompiuterį:

 

Apie patį Veriškių dvarą kiek daugiau papasakosiu kitame įraše, o dabar pasakysiu tik tiek, kad čia yra tikrai nebloga ir jauki vietelė pailsėti nuo pedalų minimo.

Toliau mūsų maršrutas jau driekiasi žvyrkeliu, kur mus lenkia tik viena kita reta mašina ar koks į laukus važiuojantis traktorius. Čia kelias vėl kyla į kalniuką, kurio pabaigoje mes praktiškai įsiremiame į iš pirmo žvilgsnio apleistą ir nemažą žemės ūkio kompleksą:

Tačiau pasižiūrėjus iš arčiau matosi, kad ten dar kažkas vyksta:

Abipus keliuko, kuriuo mes atvažiavome iš Veriškių, driekiasi didelis ir senas sodas:

Taigi, mes atsidūrėme sankryžoje, kur kairėje pusėje yra įsikūręs Pakryžės kaimas:

Bežiūrėdamas į tuos kelio apšvietimo stulpus be laidų nesusilaikiau ir leptelėjau: buvusios kolūkinės “prabangos” likučiai.

Kol šioje sankryžoje darėmės į visas puses, dangus dar labiau apsiniaukė, sustiprėjo gan šaltokas vėjas, o ant nosies nukrito pirmieji lietaus lašai.  Todėl teko išsitraukti striukes, dar greitai atsisveikinimui nuo kalniuko žvilgterėti į senąjį sodą ir tolumoje likusias Veriškes:

Bei paskubėti toliau link sekančio kelionės tikslo, į priešingą nuo Pakryžės kaimo pusę. Toliau keliukas vinguriavo į pakalnę pro kažkokias sodybas tad važiavosi visai smagiai. Tačiau tas malonumas tęsėsi visai neilgai ir netrukus atsidūrėme prieš tikrai statų kalną, į kurį dviračius jau užsitempėme pėsčiomis. Tada ir pagalvojau, kad geriau šiuo maršrutu būtų buvę važiuoti atvirkščiai. Pakilę į kalną, šalia kelio pamatėme apleistas ir beveik sunykusias kapinaites:

O šalia jų, prie pat tvoros likučių, aptikome į duobę kartu su šiukšlėmis išmestus paminklus:

O toliau, kur link rodė navigacinis kompiuteris, mūsų laukė dar “gražesnis” vaizdas:

Nežinau, kas čia anksčiau buvo. Lyg panašu į buvusį karjerą ar sąvartyną. Bet aišku viena, kad šiukšlės čia vežamos ir toliau. Ir ne tik čia.

Vis intensyviau krapnojantis lietutis mus privertė šioje vietoje apsispręsti: ar laikomės kelionės plano toliau ir judame pro “sąvartyną” link Skališkų olos, ar keičiame kryptį ir judame link namu. Nusprendėme judėti link namų, todėl pro šį “grožį” važiuoti neteko. Tačiau šia prasme nieko nepraradome. Pasukus miško keliuku link Pabradės plento, apleistuose fermose ar miške matėme kalnus šiukšlių. Toks jausmas, kad vienintelis aplinkinių gyventojų apsilankymo miške tikslas – atsikratyti šiukšlių. Tai matydamas ir prisimindamas išmestus paminklus, vis galvojau, kas per žmonės čia gyvena? Tvarkomos sodybos, dirbami laukai, aplinkui graži gamta, o ką jie daro? Kažkokia prieblandos zona.

Tai bemintijant ir minant pedalus, dar pravažiavus vieną kitą sodybą, netrukus pasiekėme Pabradės plentą. Kaip tyčia kitoje plento pusėje buvo keliukas link Raudondvario. Ką daryti? Sukti namo ar surizikuoti sušlapti lietuje ir visgi pavažiuoti kad ir iki Raudondvario dvaro ir paieškoti ten paslėpto lobio? Smalsumas nugalėjo, ir mes pasukome dvaro link. Pasiekus dvarą negaišome laiko fotografavimui, nes čia jau lankytasi anksčiau, iš karto ėmėmės reikalo. Kompanijonė liko saugoti dviračių, o aš su žibintu patraukiau į pastato vidų ieškoti lobio. Tikrai ne pati maloniausia vieta tokiam užsiėmimui, nors prie tokių sąlygų esu pripratęs nuo vaikystės, nes esu augęs Vilniaus senamiestyje, kur žaisti apleistuose ir apgriuvusiuose pastatuose buvo savaime suprantama. Vis stiprėjantis lietus lauke vertė skubėti, tad neužilgo teko susitaikyti su mintimi, kad šį kartą lobio nerasiu. Šiaip visko gali būti: arba man nepasisekė, arba to lobio čia jau nebėra, nes vieta, sprendžiant iš šiukšlių kiekio ir šviežumo, primėtytų butelių ir tarpdury kažkokiam reikalui pastatyto kryžiaus, yra gausiai lankoma tiek vietinių, įskaitant ir smalsius vaikus, tiek ir prašalaičių. Gal kitą kartą pro čia vėl keliausime, nes liko tuo pačiu tikslu neaplankyta Skališkių ola ir mums pasiseks labiau.

Toliau jau visai smagiai krapnojant lengvam lietučiui iki skausmo pažįstamu miško keliu mes grįžome namo. Pasiekėme namus pačiu laiku, nes tik pastačius dviračius, lauke jau visai smagiai lijo.

Tai tiek apie šio šeštadienio išvyką ant dviračių bei lieku dar skolingas apie įspūdžius iš Veriškių dvaro.

Panašių įrašų nėra.

Žymos:Ant dviračio, Aplink Nemenčinę, dvarai, dviračių maršrutai, Gamta, Lietuva, pavasaris, Prieblandos zona, Raudondvaris, Veriškės

� is įrašas įdėtas Sekmadienis 2. Gegužė 2010 ir priskirtas temoms 12:18 � ią diskusiją galite sekti užsiprenumeravę RSS 2.0 RSS srautą. Galite komentuoti arba palikti nuorodos pranešimą iš savo tinklaraščio.