Pavasario demo Rusnės saloje

Potvynis

Taigi, kai akys užkliuvo už kažkurio žinių portalo žinutės, kad dėl potvynio pamaryje uždarytas kelias į Rusnės salą, buvo aišku, kur šį kartą praleisime eilinį išvykų šeštadienį.

Į pajūrį ar į pamarį mes keliaujame vos ne kas antrą savaitgalį. Ir maršrutas į tą pusę, kaip taisyklė su retomis išimtimis, driekiasi panemunės trasa. O taip važiuojant tam tikru momentu yra sukama nuo tiesaus kelio link Šilutės Klaipėdos kryptimi. Tada kiekvieną kartą mes vis sau pažadame, kad jau kitą kartą tikrai važiuosime į Rusnės salą. Taigi, pagaliau tą pažadą įgyvendinome užpraeitą šeštadienį

Mus šį kartą paviliojo galimybė pamatyti potvynį iš arti. Jei kelias bus stipriai apsemtas, bus pramoga keliantis ant traktoriaus priekabos, jei ne stipriai – išbandysime Iksą.

Atvykus prie starto linijos, t.y į tą vietą, kur prasideda apsemta kelio atkarpa, pamatėme, kad kelias neuždarytas, nes vandens lygis buvo žemiau 20 cm. Tokiu atveju važiuojantiems reikia patiems atsargiai įveikti vandens kliūtį, stengiantis neužpilti savo automobilio variklio:

Potvynis

Pasirodo, kad čia ne šiaip rimta kliūtis norintiems patekti į Rusnės salą ir atgal, bet ir vietinių pramogos vieta. Vieni žiūri kaip sekasi įveikinėjantiems kliūtį, kiti patys aktyviai dalyvauja, bandydami savo visureigiais sukelti bangas atvažiuojantiems prieš nosį, užpildami nelaimėlį iki pat stogo. Atvirai pasakius, tai bjaurus poelgis paprastų, t.y. žemų automobilių atžvilgiu, nes šie užpilti gali ne tik pamesti numerius, bet ir sustoti vidury vandens su sugadintu varikliu. Mums irgi vienas pimpagalvis bandė iškrėsti tokį pokštą, bet buvo pats nemaloniai pamokytas (galingas Ikso variklis leido nesunkiai vandenyje padidinti greitį ir užridenti gerą bangą pokštininkui ant kapoto).

Dar kiti čia atvažiuoja tiesiog pažiūrėti potvynio vaizdų:

Potvynis

Potvynis

Taigi, sėkmingai įveikę šia vandens kliūtį (Iksas gali saugiai įveikti 50 cm vandens brastą) ir pervažiavę tiltą…

Tiltas į Rusnės sala

…patekome tiesiai į Rusnės gyvenvietę. Kadangi atvykome gan vėlai, o norėjome grįžtant kirsti užsemtą kelią dar nesutemus, tai tokiai ekspromtinei ekskursijai kokias nepilnas porą valandų. Todėl nutarėme aplankyti Uostadvario švyturį su mažu uosteliu, kurį matėme labai senai, kai buvome atplaukę laivu iš Nidos:

Uostadvario švyturys

Uostadvaris

O taip pat senąją vandens vandens pumpavimo stotį-muziejų:

Senoji vandens pumpavimo stotis

Senoji vandens pumpavimo stotis

Be to nepamiršome ir naujosios pumpavimo stoties, įsikūrusios virš vandens kanalo:

Nauja vandens pumpavimo stotis

Kanalas

Ir dar, prasibrovę pro brūzgynus iš arčiau pasižiūrėjome į patvinusią Atmatą:

Atmata

Atmata

O štai pačią Rusnę ir kitas salos lankytinas vietas pasilikome šiltesniam metų laikui, kai atsigabensime savo dviračius.

Parašykite ką nors