Šį savaitgalį nusprendėme, kad mums reikia pailsėti nuo automobilio, o jam – nuo mūsų. Taigi, gera proga pakeisti transporto rūšį ir pagaliau išsitraukti dviračius. Reikia pripažinti, kad esame tikrai apsileidę, jei per eilę metų, praktiškai išvažinėję beveik visą Lietuvą, iki šiol neaplankėme Nemenčinės piliakalnio, kuris yra praktiškai mums panosėje.
Šiaip pats piliakalnis tikrai gražus:
Bežiūrėdamas į tą vienišą medį ant piliakalnio, pagalvojau, kad jis kaip koks piliakalnio sargas:
Paties kalno šlaitai pakankamai statūs, kad nuo jo nusileisti būtų tikrai smagu:
Kad prasivažinėti, keliavome truputi aplinkui, per Piliakalnio kaimą. Tad turėjome progos “pasigrožėti” žmogaus veiklos padariniais:
Šiaip pats kraštas aplink Nemenčinę tikrai gan žiauriai nueksploatuotas, bet vietiniai polinkiu saugoti gamtą tikrai nepasižymi. Pati išvyką labiau priminė savotišką reidą per išdegintą žemę:
Tik išvažiavus, mus pasitiko nudegintos žolės plotai tiek laukuose, tiek ir miške. Aplink kaimą ir piliakalnį taip pat viskas išdeginta. Vietomis ugnies pėdsakus galima pamatyti net ant sodybų tvorų:
Visą laiką, kol ten buvome, jautėme degėsių kvapą.
O šiaip buvo tikrai šilta, tad vis kilo mintys nors kojas panardinti į Nemenčios upelio srovę:
Kaip jau ir minėjau, piliakalnis praktiškai prie pat pačios Nemenčinės, tad norint grįžti, tereikia pereiti vienu iš tiltukų per upelį:
Tai tiek tos išvykos šiam kartui.
Panašių įrašų nėra.
Žymos:Ant dviračio, Aplink Nemenčinę, Gamta, Lietuva, Nemenčinės piliakalnis, pavasaris, piliakalniai
Loading ...
grumlinas (3)
Ilona (2)
Tomas (2)
Įrašų RSS srautas
Smagiai turejo but:)
Pavasriškai nuotaikingos fotkės
Ypač ta, su trim miargynom, nuo kalno bėgančiom. Prisiminiau, kaip Egipte nuo tokių kopų šlaitų su džipais leidžiamasi – įspūdis AAAAAAA!!!!!
Gėda man… 
*eina kamputin gėdytis*
O va aš irgi prisiminiau, kad esmi apsileidęs – ant anapus Nemuno esančio piliakalnio per 27us gyvenimo Kaune metus dar neužsiropščiau
Šį savaitgalį su šeima irgi prisiminėm, kad yra pašonėj neaplankytų vietų
Tarp juodumo… 
Beje – nuotraukose jau yra žalumos
Jėgelė vaizdai, o nuo Vilniaus toli reikia minti iki to piliakalnio? ar tiek pat kiek iki pačios Nemečinės?
[...] lengvam apšilimui pasufleravo du dalykai. Pirmas – norėjau rasti kitą privažiavimą prie Nemenčinės piliakalnio, kurį jau buvome aplankę pernai. Antras – man visada rūpėjo, kaip mano dviračio kompiuteris [...]
nera jau to medzio ant piliakalnio
Žinau
Čia apie pasivažinėjimą ar dardėjimą nuo kalno?
Va va, taip ir būna, kad praignoruoji tai kas po nosim. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau, nei niekada
Taigi jau pavasaris. Turi būti kas nors žalio
Tiek pat, kiek iki Nemenčinės, plius dar kokie 2 km, žiūrint iš kurios pusės ten važiuoti. Nežinant miško keliukų, geriausia varyti keliu pro bažnyčią link Sužionių, paskui pagal rodyklę sukti į dešinę, į Piliakalnio kaimą.