Kol tokie vakarai, man tikrai nesinori baigti dviračių sezono. Todėl neiškenčiau ir apsukau naktinį ratuką šiaip, geram miegui. Gal važiuoti naktį tiltu per Nerį ir ne pati geriausia mintis, bet savotiškos mini lenktynės su kažkuo iš kiaunių giminės mane pralinksmino
.
Panašūs įrašai:
Žymos:Ant dviračio, naktinėjimai, Nemenčinė










Įrašų RSS srautas
Kilometrais būtų daugiau
Hm… Bet čia ir yra kilometrais
suklaidino mi ir ft
naktinis ekstremalss tu, vienok…
O ką daryti, jei anksti temsta, o pasivažinėti vis tiek norisi
Na, jei dviratis su šviesom, tai gal ir nieko. Nes užmiestyje esu kelis kartus išgąsdintas lisopedistų be jokių atpažinimo ženklų…
Šviesos tokios, kad priešais atvažiuojantys vairuotojai persijungia į trumpąsias
žiūrėk, kad į kuprą negautum, maža ką tokiais laikais. atsarga gėdos nedaro.
Su šia rizika , ko gero, gyvena kiekvienas. Nesvarbu kur, kada, pėsčias ar važiuotas, dieną, vakare ar naktį. Tai – gyvenimo realybė