Vakar, kažkur apie vidurnaktį, bevaikštinėdami po naktinį Vilnių, atsidūrėme ant Liubarto tilto. Kažkaip tuščia, praktiškai jokio transporto ir žmonių. Priėjus beveik iki tilto vidurio, staiga pro šalį pakankamai smagiai pralėkė troleibusas. Vat tada mes pajautėme, o ir pamatėme, kaip tiltas ne tik sudrebėjo, bet ir pradėjo visas suptis aukštyn – žemyn. Tai tęsėsi kokią minutę, gal ir ilgiau. O mes stovėjome ir žiūrėjome į priešingos pusės turėklus stebėdami tokį tilto “šokį”. Tai buvo tikrai netikėta, tad visas ramumas ir saugumas kažkur išgaravo. Teliko vienas noras - kuo greičiau nulipti nuo to tilto.
Belipant laiptais žemyn, man tas patirtas jausmas kažkaip asocijavosi su tuo, ką žmonės tikriausiai patiria kokio mažo žemės drebėjimo metu. Antras klausimas: o kas su tuo tiltu darosi piko valandomis?
Panašūs įrašai:
Žymos:Liubarto tiltas, pastebėjimai, Vilnius
Loading ...
grumlinas (2)
Ilona (2)
Įrašų RSS srautas
Užlipk ant tilto piko metu ir suprasi
Šiaip pati mintis grūstis ant to tilto piko metu man atrodo visai nekaip. Net jei ir tam, kad patenkinti savo smalsumą. Tas tiltas niekaip man ne pakeliui. O ir pats klausimas buvo daugiau retorinis. Nebent kas nors yra ten buvęs tuo metu ir galėtų papasakoti.
Na, jei būčiau vilnietis, tai po šio įrašo vien dėl „sportinio intereso“ nueičiau
Gal jis taip siūbuoja tik kai „palaidas“ naktimis? O dieną dėl apkrovų „įsitempia“? Man nelabai pakeliui – bandyti neisiu, bet jei kada būsiu netoliese…
Tai va, kadangi šiandien važinėjau po miestą su reikalais, tai apie vidudienį vėl užlipau ant to tilto
. Praktiškai tas pats. Tiltas pastebimai linguoja nuo sunkiasvorio transporto, o nuo lengvųjų ir mikruškių – tik truputi.
Tai matyt subyrės vieną dieną į upę. Nebent specialiai būtų pamatuotas lingavimui, kaip kad aukšti statiniai būna numatyti linguoti nuo vėjo.
Grečiausiai taip ir yra, bet jausmas vis tiek keistas, tarsi eitum pakabinamu tiltu.
Šiandien tai pajaučiau:) 2010 10 07 17 h, jausmas žiaurus