Kartais sėdėjimas ofise ir visa ta rutina taip užknisa, kad norisi nors trumpam ištrūkti ir kur nors nulėkti. Nulėkti ten kur grynas oras, kur nors trumpam gali pasimėgauti tyla ar parodyti visam pasauliui didelę špyga, nors ir perkeltine prasme:
Pasidairyti pro šakas:
Pasidžiaugti savotiška vienatve ir pailsėti nuo žmonių:
Bet, deja, to negali daryti amžinai, laikrodis primins tau apie laiką ir tavo pareigas, ir suprasi, kad nesi visiškai laisvas:
Bet visgi gerai taip netikėtai ir nors trumpam pabėgti, a?
Panašūs įrašai:
Žymos:Gamta, Lietuva, miestas, Verkiai, Vilnius, žiema















Įrašų RSS srautas
Ale niūrus tas pabėgimas, brrr…
Aha, aplinka visada kalta
O aš šiandien ofise valandą teprabuvau – peržiūrėjau e-muilus ir vėl namo sirgti
Jo, labai gera pabėgti. Man šiandien labai norėjosi..:)
eina sau – geri vaizdai.. o kur cia yra?
Na, tokia aplinka
Bet tai vistiek geriau, nei kiurksoti piktam ofise.
Tik nesakyk, kad gripas apipuolė. Bet kokiu atveju linkiu griečiau pasveikti
Už linkėjimus – ačiūs,l o į gripą nepanašu, greičiau peršalęs ir negaliu atsigaut, nes vis nulekiu po pusdienį į darbą – ir visas gydymas šuniui ant uodegos
Vilniuje, Verkių rūmų parkas.