Mano vaikystės kiemas
My childhood yard
6 comments
Marijus Medišauskas wrote...
Jau ilgą laiką ne čia.
Raimondas Kuliavas wrote...
Žinai, prisipažinsiu... buvau ir aš, nesenai, savo vaikystės kieme... Pastačiau automobilį kiemo kamputyje ir stebėjau, tarsi laukdamas, kad laikas pasisuks atgal... langus, per kuriuos mus šaukdavo valgyti, supynes, kuriose supasi jau kelinta karta, tiesiog aplinką, žmones. Et, deja, kas prabėgo nebegrįš, bet sugrįžti, nors mintimis, visada verta ir reikia...
Marijus Medišauskas wrote...
Su manimi panašiai. Paprasčiausiai, pasitaikius progai, nesusilaikiau neužsukęs. O gavosi beveik kaip šuolis laike, nes nedaug kas per trisdešimt metų pasikeitė. Net balos toje pačioje vietoje.
Ilona wrote...
Kaip Jums visgi gerai, kad Jusu vaikystes kiemai nepasikeite... maniskis pakites, isgristas dabar. Ir visai kita publika po mano buvusius namus vaiksto, ten taip paprastai neieisi. ir netgi tos durys, pro kurias kieman lakstydavau, uzmurytos :( Bet dvasia tebera, jos neuzmurysi. Ieini i kiema, ir iskyla prisiminimai, tereikia tyliai pasedeti ir pasisneketi su tom senom sienom...
Marijus Medišauskas wrote...
Tikrai gaila, kad į kai kuriuos kiemelius nebegalima patekti, arba jie neatpažįstamai pakeisti.



Įrašų RSS srautas
kiek supratau, cia jau nebegyveni?