MariukasM.LT

Norint sukurti įstabius dalykus reikia atlikti paprastus, nuobodžius, bet būtinus darbus.

Pagaliau namie. Tiksliau grįžau jau šeštadienio vakare.

Kol buvau Berlyne, praktiškai buvau visai atitrūkęs nuo to, kas darosi Lietuvoje. Sėdėti internete praktiškai visiškai nebuvo laiko nei konferencijos metu, nei tuo labiau vakare. Na nebent retkarčiais perskaitydavau el. paštą ar pabendraudavau su artimaisiais ar bendradarbiais. Vienu žodžiu, visiškas atotrūkis nuo lietuviškos informacinės erdvės ir blogosferos. Jau sėdėdamas lėktuve, kuris skrido iš Rygos į Vilnių, paėmiau pavartyti porą lietuviškų laikraščių, bet tuoj pat to pasigailėjau. Tas pats per tą patį, kas buvo ir prieš savaitę. Numečiau tuos popiergalius taip, tarsi į rankas būčiau paėmęs kažką šlykštaus. Pasirodo, kad pakako tik savaitės pabūti kitur ir įdomiai bei naudingai praleisti laiką, kad kitaip pradėtum žiūrėti į tai, apie ką ir kaip rašoma. Paklausite o kaip buvo prieš kelionę? Tikriausiai buvau pripratęs prie to viso fono, tarsi buvau įgijęs savotišką imunitetą. Vėl prisėdęs prie kompiuterio namie, tuoj pat atsikračiau visais susikaupusiais RSS skaityklės įrašais apie politiką ir tais, kurie prenumeruojami iš lietuviškų portalų. Perskaičiau tik tai, kas naujo prirašyta mėgstamuose tinklaraščiuose.

Tai tokie tie pirmieji įspūdžiai po savaitės buvimo svetur. O dabar bandau kažkiek susidėlioti į savotiškas lentynėles visą tą nemažą kiekį Tech-ed’e gautos informacijos. Aišku, kad reikės dar grįžti prie sukauptos medžiagos, o taip pat reikės dar ir parsitempti likusių seminarų kuriuose nepavyko sudalyvauti arba jie vyko tuo metu, kai buvau pasirinkęs kitą, tuo metu man atrodančią svarbesnę temą, medžiagą. Kas be ko, taip pat dar reikia sutvarkyti ir visą foto medžiagą. Bet tai bus truputi vėliau. Na o šiandien mėgaujuosi tuo, kad niekur nereikia lėkti, dar ir dar kartą perplanuoti savo tvarkaraštį ir keliauti po didžiulį konferencijų centrą, kuris į savaitės pabaigą pradėjo mane rimtai užknisti.

Taigi, dar bus ir apie Microsoft Tech-ed Europe 2009 bei, savaime suprantama, ir nuotraukų.

Paskutiniu metu jaučiuosi tarsi nešamas kalnų upės srovės. Darbas su visokiais susitikimais, konsultacijomis, visokie asmeniniai ir ne tik reikalai, suryjantys visą laisvą laiką. Todėl atsirado toks stiprus noras vėl neskubant pasivaikščioti parko rudeniu taku, velkant kojas per lapus:

Skaitykite toliau… »

Pas visus gyvenime būna tam tikrų pilkų momentų, tik vieni moka su tuo susitvarkyti, kiti – ne.

Jei jums negaila kokių 10 minučių, pasižiūrėkite ir būtinai iki galo. Tikiuosi tikrai neliksite nusivylę. Man patiko.

Pilno vaizdo dydžio versija

Zack Arias – Atlanta based editorial music photographer » Transform :: A short film for ScottKelby.com

“Pradžioje tu geri su gerbiamais žmonėmis…

Po to su nelabai gerbiamais…

Galiausiai tu geri su visai negerbiamais žmonėmis, bet tu juos gerbi vien už tai, kad jie neatiminėja iš tavęs stikliuko.”

Dugnas?

Pagalvok…

P.S. Šias mintis nugirdau laidoje apie Visockį. Užkabino.

Šiandien namuose subyrėjo momentinis vandens šildytuvas “LUX” (made in Poland), kurį kažkada prieš tris, o gal ir keturis metus pirkau “Senukuose”. Per daug nesigilindamas į gedimo esmę vėl nuvažiavau į tuos pačius “Senukus” bei nusipirkau tokį patį už 624 lt. Tai jau trečias toks “devaisas” namuose. Kol važiavau atgal, prisimiaiu pirmąjį, tokį “Blomberg” (lyg ir made in Germany buvo?), kurį pirkau net pats nepamenu kada, o kainavo irgi kažkur virš 600 lt. Bet skirtumas tame, kad “Blombergas” atitarnavo beveik 12 metų. Jaučiat skirtumą? Tą antrąjį pirkau todėl, kad niekur neradau, kas man pataisytų pirmąjį, ar kur bent jau galėčiau vėl įsigyti to patis gamintojo. O sedėti be karšto vandens taip pat ilgai nesinorėjo. Dėl trečio daug nesukau galvos, nes neplanuoju juo ilgai naudotis.

Aišku, daug kas pasakys, kad lyginu du sunkiai palyginamus dalykus: made in Poland vs Made in Germany. Bet ką tada pasakyti apie skalbyklę “Snaigė-San Georgio”, kuri man sąžiningai atitarnavo 15 metų ir tekainavo 1200 lt? Ir kiek man tarnaus “Miele” už 4500 lt?

Bet čia tik viena medalio pusė. Kitoje – pinigų vertė. Tada, kaip pirkau “Blombergą” ir “Snaigę”, man tai buvo pakankamai brangūs pirkiniai. Koks tada buvo Lietuvoje vidutinis atlyginimas? Dabar – tą “Lux” nusipirkau be didelės graužaties, lyg tai būtų koks eilinis apsipirkimas prekybcentryje pakeliui po darbo į namus.

Tad koks tas gyvenimas Lietuvoje? Manau, kad kiekvienam skirtingas.