Kadangi motulė Gamta paskutiniam vasaros savaitgaliui, o tiksliau šeštadieniui nepašykštėjo nuostabaus oro, tai mes nusprendėme įgyvendinti bent jau vieną planą, kurio dėl orų nesugebėjome realizuoti praeitą savaitgalį. Kalba eina apie pasivažinėjimą dviračiais Labanoro regioniniame parke, o jei konkrečiau, kelionę aplink Lakajų ežerus.
Sumautas oras, t.y kiaurą dieną pilantis lietus, faktiškai niekais pavertė visus šeštadienio planus. Maža to, dar pasėjo visišką nepasitikėjimą ir sekmadienio orais, tad ir tą dieną praktiškai prasėdėjome namie, vis dairydamiesi į dangų. O tas, kad nebūtų nuobodu, tai vis prasigiedrydavo, tai tuoj pat apsitraukdavo juodžiausiais debesimis. Laikui nenumaldomai bėgant, darėsi vis aiškiau, kad ir sekmadienį mums nelemta įgyvendinti savo sumanymo. Tačiau, jau vakarop, vis gi mūsų kantrybė trūko, ir mes išsitraukėme dviračius lauk.
Per šį ilgąjį savaitgalį sugalvojau pasidairyti kiek toliau nuo Nemenčinės, link Baltarusijos sienos. Jau kuris laikas, benaršant po žemėlapius, mano dėmesį vis patraukia gan didingai skambantis vietovardis – Balingradas. Tad, nepaisant vis besikaitaliojančio oro, vakar nutariau aplankyti tą vietą.
Kamastos žiedas – tai Ambraziškių bendruomenės projektas, kuriuo yra siekiama supažindinti su šio krašto gamta ir čia gyvenančiais bei dirbančiais žmonėmis. Tokių projektų tikrai nėra daug, todėl mums tikrai buvo įdomu pamatyti kaip visas šis reikalas atrodo iš arti.
Atrodo kas galėtų būti bendro tarp tokių skirtingų dalykų kaip dviračiai ir sūriai? Pasirodo gali, jei savo eilinę savaitgalinė iškylą ant dviračių pradėti Dargužių kaime įsikūrusiuose “Sūrininkų namuose”, kurių savininkai kviečia ne tik užsukus paragauti ir įsigyti įvairių sūrių, bet ir susipažinti su aplinkui esančiais Dzūkijos kaimais. Tam reikalui yra paruoštas ne vienas pažintinis maršrutas su baidarėmis, ant dviračių ar pėsčiomis. Būtent tai vakar mes ir padarėme, t.y apsilankėme “Sūrininkų namuose” tuo pačiu ten atsiveždami ir savo dviračius.
Kas nors lengvo, neilgo ir nesudėtingo – taip nuskambėjo žmogučio pageidavimas šiandien ryte aptarinėjant galimus pasivažinėjimo dviračiais variantus. Begalvodami užsibrėžta linkme, kažkaip prisiminėme Birštoną, kuriame kadaise gan dažnai lankydavomės, o tiksliau Žvėrinčiaus miško taką.
Bevartant šio tinklaraščio senus įrašus (jap, kartais taip darau), akys užkliuvo už kadaise pravažiuoto Penkių ežerų maršruto. Bežiūrėdamas į tos trasos žemėlapį, prisiminiau visus tada labai nepatikusius dalykus, tad nusprendžiau vėl pravažiuoti dviračiu pro penkis ežerus, tik šį kartą kitaip.
Ele: Iejau nuoroda i sita blog i savo kelioniu blog. Labai tikiuosi pasisemti idomios info is Jusu kelioniu.
MariukasM: Nesu profesionalus fotografas, o sutuoktuvės - tikrai rimta šventė, todėl tikrai nesutiksiu. Geriau pasisamdykite profesionalų fotografą.
ina: norejau pasiteirauti ar nesutiktumete foto sesija pravesti vaikams per ju sutuoktuves gruodzio 27d. Lauksiu atsakymo.
Gediminas: Laba vakara. Turiu klausima. Ar nebutu galima kelias Jusu nuotraukas su Zeimenos tiltu patalpini Facebooke? Konkreciai zr.
http://www.facebook.com Sodininkai Santaka
Jei atsakymas teigiamas- parasykite [...]