Kadangi šiandien gavosi savotiška tinginio diena, tai pagalvojau, kad tai visai tinkama proga pabaigti paskutinių išvykų į Kulionis istoriją.
Taigi, tą vakarą, kai sugalvojome pažiūrėti kaip atrodo Etnokosmologijos muziejaus pastatas jau sutemus, mes tuo pačiu užsukome ir į netoliese esančią etnografinę sodybą, iš kur ir buvo nufotografuoti jūsų jau matyti saulėlydžio kadrai.
Vakarykštė išvyka gavosi kiek kitokia, nei buvo planuota, nes prie mūsų prisijungė mano senas draugas su šeimyna, kurioje jauniausiajai tik pusmetis. Todėl nebuvo apeita tai, kas planuota, o ir lobių paieškas atidėjome kitam kartui.
Taigi, kaip jau supratote iš pavadinimo, šios dienos išvykos tikslas – lobių medžioklė arba, tiksliau sakant, geocaching’as. Tai nėra pirmoji mūsų išvyka, kai buvo ieškomi lobiai, bet pirma, kai tai yra pagrindinis tikslas.
Veriškės, tiek ir ten esantis dvaras, net ir po to, kai ten apsilankėme šeštadienį besivažinėdami ant dviračių, taip ir liko man savotiška terra incognita. Kodėl? Paprastai, kai nusprendžiame aplankyti kokią vietovę, aš pasistengiu bent jau internete paieškoti kokios nors informacijos apie mane dominančius objektus. Šiuo atveju tokios paieškos rezultatas praktiškai gavosi nulinis. Neradau jokios informacijos nei apie pačias Veriškes, nei apie patį dvarą. Vien tik užuominos. Iš rastų informacijos trupinių apie kaimą aišku tik tiek, kad Veriškėse būta dvaro, ir kad jis galbūt priklausė Tiškevičiams, o dabar jame yra įsikūrusi Veriškių pradinė mokykla. Kaip ten bebūtų, tai tik dar labiau pakurstė mano norą ten apsilankyti, o tuo labiau, kad visa tai netoli mūsų gyvenamos vietos. Kaip mums sekėsi keliauti jūs tikriausiai jau skaitėte, o dabar apie tai, ką aptikome Veriškėse.
Šeštadienio pasivažinėjimui dviračiais iš tikro buvo sumanytas ir į dviračio kompiuterį įvestas truputi ilgesnis maršrutas: Nemenčinė-Veriškės-Raudondvaris-Skališkės-Nemenčinė. Bet dėl oro sąlygų teko jį kiek patrumpinti.
Toks maršrutas atsirado dėl kelių priežasčių. Pirma, ko gero pati svarbiausia ir pagrindinis išvykos tikslas – aplankyti Veriškių dvarą. Kitos dvi – dar karta apvažiuoti jau anksčiau aplankytas vietas, t.y Raudondvario dvarą ir Skališkių olą, nes kaip tik ten yra paslėpti lobiai. Taigi, apie viską iš eilės.
Šiandien, bemąstant ką veikti ir bežiūrint į giedrą dangų, man toptelėjo mintis, kad jau tikrai laikas savo sėdimąsias vėl pripratinti prie dviračio balnelio. Šiaip tikrai nesinorėjo susiplanuoti grand išvykos, po kurios gulėtum paslikas, bet kažkas trumpo ir nelabai sudėtingo būtų visai neblogai.
Per šias šventes nusprendėme užpildyti dvarų karuselės spragą, apie kurią man pasufleravo Aurimas. Todėl išsiraivę, daug nesiruošę, šokome į Alfą ir po kokio pusvalandžio jau spoksojome į Vyžulionių dvarą.
Praktiškai visą šią žiema pragyvenome barsuko režimu, ir tai paveikė mūsų visokeriopą savijautą tikrai ne teigiama linkme. Todėl nusprendėme, kad jau laikas atnaujinti mūsų savaitgalines išvykas. Tokiais atvejais mes tradiciškai pradedam nuo apsilankymo pajūryje, nežiūrint to, koks ten oras (kartais geras smegeninės prapūtimas labai padeda). Tad šalin lietsargius bei blogą nuotaiką ir pirmyn prie jūros!
Kažkaip senai buvo savaitgalinės išvykos. Darbai, kelionės, prastas oras – visa tai įtakojo tokių išvykų dažnumą. O mūsų akys jau pakankamai pasiilgo pro mašinos langą skriejančių vaizdų ir priešakyje vinguriuojančios plento juostos. Tačiau šiandien viskas rikiavosi reikiama linkme: noras yra, neblogas oras taip pat yra. Liko tik sugalvoti kur. Kiek pasvarstę nusprendėme užsukti į Dubingius.
Sekmadienio ryte pro debesis žvilgčiojanti saulė visgi mus sugundė nesėdėti namuose, o kur nors patraukti. Sumastėm, kad reiktų, įdomumo dėlei, apsilankyti Žaslių miestelyje, kuriame mes šiaip esame daug kartų buvę, tačiau daugiau iš reikalo, nes iš tų kraštų yra kilusi didžioji žmonos giminės dalis. Šį kartą jokių reikalų, o tik paprastas smalsumas. Bet kol atkeliavome iki miestelio, dangus visai apsiniaukė, o vis gąsdinančiai pakrapnojantis lietus bei žvarbus vėjas neleido tam skirti tiek laiko, kiek jo būtų reikėję detalesnei ekskursijai po miestelį. Kaip ten bebūtų, iš ten grįžome ne tuščiomis rankomis.
Gediminas: Laba vakara. Turiu klausima. Ar nebutu galima kelias Jusu nuotraukas su Zeimenos tiltu patalpini Facebooke? Konkreciai zr.
http://www.facebook.com Sodininkai Santaka
Jei atsakymas teigiamas- parasykite [...]
MariukasM: Gal galima išsamiau, kas užkliuvo?
Kostas: Mariau,kai kita karta ka nors rasysi ispradzu pagalvok....
Elena: Kaip gerai,kad per google radau Jūsų patarimą,kaip išsiregistruoti iš facebooko-net lengviau pasidarė.Ačiū ,Mariuk,kad esate,kai ko nežinosiu,parašysiu Jums.Man jau 61m.,bet viskuo domiuosiu.
Vytautas: MariukasM, gal gali man parašyti i email: wytautasss@yahoo.com. Noriu pasiteirauti dėl nuotraukų.
Pagarbiai,
Vytautas
kolaideris: mano tripas bus long-lasting ir dar svetimoje šalyje. tai gal ir nelabai tinka. nors jeigu nakvoti moteliuose, tai gal ir nieko.... nors geriau būtų kad [...]
MariukasM: Ko tikėjausi, tą ir gavau. Gal truputi kiek nuvylė žemėlapiai, bet tai nedidelis trūkumas. Dar neteko išbandyti kaip man sektųsi su juo keliaujant pėsčiomis, bet [...]
kolaideris: noriu paklausti: ar nenusivylei Garmin Edge 605? ruošiuosi rimtiems pasibastymams vasarą, tai pradėjau strateguoti, kur pinigus išleidus. kokia nuomonė apie aparatą? išlindo kokie nors trūkumai? [...]
MariukasM: Labas Smagu, kad apsilankei.
Daina Leliungaite: sveiki visi, neblogas puslapiukas