Ko gero taip būtų galima pavadinti šiandieninį pasivažinėjimą ant dviračio. Šiaip jau šią savaitę buvau nusiteikęs paskelbti apie šių metų dviračio sezono uždarymą, bet vis tam nekildavo ranka. Ir nieko tame nuostabaus. Nežiūrint vis dažnėjančio lietaus, kur ne kur pereinančio į sniegą, o oro temperatūrai besitabaluojant apie nulį, vis dar laikas nuo laiko pavyksta išridenti savo Trek’ą į lauką. Tegul ir šalia namų, nedideliais atstumais, bet vis tiek ant dviračio. O šiandien, danguje pamatęs šiokius tokius pragiedrulius, nusprendžiau pavažiuoti kiek ir tolėliau.
Kadangi motulė Gamta paskutiniam vasaros savaitgaliui, o tiksliau šeštadieniui nepašykštėjo nuostabaus oro, tai mes nusprendėme įgyvendinti bent jau vieną planą, kurio dėl orų nesugebėjome realizuoti praeitą savaitgalį. Kalba eina apie pasivažinėjimą dviračiais Labanoro regioniniame parke, o jei konkrečiau, kelionę aplink Lakajų ežerus.
Per šį ilgąjį savaitgalį sugalvojau pasidairyti kiek toliau nuo Nemenčinės, link Baltarusijos sienos. Jau kuris laikas, benaršant po žemėlapius, mano dėmesį vis patraukia gan didingai skambantis vietovardis – Balingradas. Tad, nepaisant vis besikaitaliojančio oro, vakar nutariau aplankyti tą vietą.
Bevartant šio tinklaraščio senus įrašus (jap, kartais taip darau), akys užkliuvo už kadaise pravažiuoto Penkių ežerų maršruto. Bežiūrėdamas į tos trasos žemėlapį, prisiminiau visus tada labai nepatikusius dalykus, tad nusprendžiau vėl pravažiuoti dviračiu pro penkis ežerus, tik šį kartą kitaip.
Vakar nusprendėme leisti dviračiams atsipūsti, nes oras dienos pradžioje buvo visai ne koks, o ir tolesnė jo kaitos eiga taip pat sunkiai prognozuojama. Tačiau namie neišsėdėjome, o su automobiliu aplankėme Sužionių piliakalnį.
Po pasivažinėjimo Aukštagirės trasa noras sėsti ant dviračio tiek man, tiek ir žmogučiui buvo išgaravęs praktiškai dviem savaitėms. Gal tai lėmė ne tik tas pasivažinėjimas, nes tada viskas vyko kažkaip sunkiai, bet ir tai, kad namuose pradėjome remontus, o tai irgi labai savotiškas procesas su savo įvairiais niuansais. Tačiau kaip ten bebūtų, šiandien tapo aišku, kad mintis vėl paminti pedalus miško keliukais skamba visai patraukliai. Beliko sugalvoti kur link nukreipti ienas.
Visą savaitę sinoptikai vis gąsdino, kad savaitgalis bus ne koks, tad nieko rimto šiam šeštadieniui ir neplanavome. O kai pasirodė, kad oras vis dar toks pat pavasariškai puikus, nieko daugiau nesugalvojome, kaip dar kartą pasivaikščioti Karmazinų pažintiniu taku.
Ele: Iejau nuoroda i sita blog i savo kelioniu blog. Labai tikiuosi pasisemti idomios info is Jusu kelioniu.
MariukasM: Nesu profesionalus fotografas, o sutuoktuvės - tikrai rimta šventė, todėl tikrai nesutiksiu. Geriau pasisamdykite profesionalų fotografą.
ina: norejau pasiteirauti ar nesutiktumete foto sesija pravesti vaikams per ju sutuoktuves gruodzio 27d. Lauksiu atsakymo.
Gediminas: Laba vakara. Turiu klausima. Ar nebutu galima kelias Jusu nuotraukas su Zeimenos tiltu patalpini Facebooke? Konkreciai zr.
http://www.facebook.com Sodininkai Santaka
Jei atsakymas teigiamas- parasykite [...]