Antra diena: Tartu ir Peipsi ežeras

2009 07 12_2040

Toliau tęsiu pasakojimą apie mūsų viešnagę Estijoje. Pradžioje norėjau šios kelionės dalį įvardinti Estijos rytais, bet kadangi patys estai šią teritoriją vis gi  priskiria pietinei Estijai, Tartu ir Peipsi ežero sričiai, tai nusprendžiau šio skirstymo prisilaikyti ir aš. Dabar truputi apie Peipsi ežero pavadinimą. Estijoje, o ir pačių estų parengtoje informacijoje anglų kalba šis ežeras vadinamas Peipsi. Rusai, o ir, ko gero, daugelis iš mūsų jį vadina Čiudo ežeru. Tai tiek apie geografiją, o toliau apie pačią kelionę.

2009 07 12_2033

Jei pirmąją kelionės dieną mes baigėme pliaupiant lietui, tai ši mus pasitiko saulėtu rytu ir puikiu oru, kuris išsilaikė iki pat vakaro. Kaip ir daugumoje savo kelionių, pažintį su Tartu pradėjome nuo rotušės aikštės ir kaip dori turistai apžygiavome senamiestį pagal parengtą maršrutą. Kadangi nuotraukų nemažai, parodysiu tai, kas man paliko didžiausią įspūdį. Apie visą kitą galėsite pasiskaityti maršruto brošiūroje, nes man tikrai nepavyks geriau papasakoti. Taigi, kas man užkliuvo. Pirma – kreivas namas, esantis rotušės aikštės gale, kuriame įsikūręs meno muziejus:

2009 07 12_2032

Kadangi buvo jau karšta, tai mažas fontanėlis, čiurlenantis pavėsyje, labai jau traukė atsigaivinti:

2009 07 12_2043

Na, o didžiausią įspūdį paliko didžiuliai katedros griuvėsiai. Kas įdomiausia, kad pusė katedros buvo atstatyta, ten įrengiant Tartu universiteto biblioteką, o kita pusė taip ir liko griuvėsiais:

2009 07 12_2077

2009 07 12_2083

Daugiu nuotraukų galima pasižiūrėti albume.

Prisivaikščioję po Tartu, toliau patraukėme į Poltsamaa, Estijos vyno sostinę, 18 tiltų ir rožių senovinį miestelį. Pirmiausia patraukėme į pilį, kuri savotiškai sulipusi su Šv. Nikolajaus bažnyčia:

2009 07 12_2115

Šiaip vaikščioti aplink pilies griuvėsiu kiek pavojinga, net pakabinti ženklai, perspėjantys apie krentančius akmenis. Bet ten kur įėjimas – saugu:

2009 07 12_2119

2009 07 12_2120

2009 07 12_2121

Čia pat esančiame vyno rūsyje paragavome bei įsigijome vietinio vyno, kuris daromas tiek iš obuolių, tiek ir iš juodųjų serbentų, bet yra tikrai neblogas ir savotiško skonio:

2009 07 12_2124

Visas miestelis, parkas, skverai, net sankryžos žiedas apsodintas rožėmis. Gaila, kad dauguma jau peržydėjusios, bet pavyko rasti dar žydinčių:

2009 07 12_2130

2009 07 12_2129

Miestelyje yra 18 tiltų, tiksliau tiltelių, kurie jungia įvairias saleles ar permesti tiesiog per parkų kanalus. Čia pats didžiausias:

2009 07 12_2127

Įdomumo dėlei, Poltsamaa yra laikome dabartinės Estijos vėliavos gimtine.

Toliau pasukome jau į rytus link Peipsi (Čiudo) ežero. Pakeliui grožėjomės Estijos laukais, kurie šioje šalies dalyje labai panašūs į lietuviškus:

2009 07 12_2134

Ech, atostogos, taip gera 🙂

Bevažiuodami pasiekėme remontuojamo kelio atkarpą. Reikia paminėti, kad estai kelius visada remontuoja iš pagrindų, t.y. jie nukasa remontuojamo kelio atkarpą iki grunto ir tada konstruoja jį iš naujo. Gal todėl dauguma jų kelių yra praktiškai nelopyti ir labai geros kokybės. Kaip ten bebūtų, mūsų čia laukė 14 km šliaužimo ir kratymosi. Taip  besikratydami, pasiekėme Laiuse kaimelį, kuriame vėl stūksojo senovinės pilies griuvėsiai:

2009 07 12_2137

Šiaip čia sustoti visai neplanavome. Bet kadangi kratymasis buvo jau pakankamai nusibodęs, tai sustojome aikštelėje pailsėti bei nusprendėme apžiūrėti griuvėsius iš arčiau:

2009 07 12_2141

Priėjus arčiau, čia mūsų laukė savotiškas siurprizas. Šalia esančiame stende, kuris čia pastatytas pasirūpinus Lenkijos ambasadai (įdomu, kodėl Lietuvos ambasada nesirūpina tokiais dalykais?).,sužinojome, kad čia esama dalelė Abiejų Tautų respublikos istorijos. Nors tai ir buvusi ordino pilis, bet po pergalingo karo su Maskva, čia buvo šiauriausia Lenkijos – Lietuvos valstybės teritorija (starostwo) 1582 – 1622 metais. Per tą laiką pilis buvo užimta švedų, po to vėl susigrąžinta, kol galu gale atiteko švedams. Štai taip, neplanuotai, gali sužinoti įdomių dalykų.

Toliau jau be didesniu kliūčių pasiekėme didžiulį Peipsi ežerą. Kalbant apie Peipsi (Čiudo) ežerą, visada reikia prisiminti, kad tai per amžius buvo riba su rusiškomis žemėmis, o į estišką ežero pakrantę amžinai pretendavo danai, kalavijuočiai, rusai ir švedai. Be to, ši vieta yra glaudžiai susijusi su rusų sentikiais. Todėl nieko nuostabaus, jei parduotuvėje ar bare į jus gali kreiptis gražia ir taisyklinga rusų kalba. Mus čia domino Rajos sentikių vienuolynas. Bet mums nepavyko tiksliai nustatyti navigacinio kompiuterio, o ir vietiniai Rajos kaimelio gyventojai negalėjo pasakyti ar pas juos ir yra tas vienuolynas, ar tai sentikių muziejus. Patys jie tai vadina maldos vieta (moleben):

2009 07 12_2150

2009 07 12_2147

Atkreipkite dėmesį į pastato papuošimus, kurie iš karto parodo kokiai kultūrai visa tai priklauso:

2009 07 12_2149

Visai tai stovi ant ežero kranto, kuri pirmą kartą čia ir pamatėme:

2009 07 12_2152

Pamatyti visos ežero didybės taip ir nepavyko, nes jo visa pakrantė apaugus dideliais meldais, o priėjimas prie vandens – tai tik siauras prakirstas kanalas, kuriame švartuojasi valtys ir iš bėdos galima maudytis. Bet dydis jaučiasi iš bangavimo, kuris labai primena mūsų marias ir dar to, kad net ir su gera optika nesimato kito kranto.

Kadangi toliau mūsų jau laukė Estijos šiaurė, o tiksliau Narva, o reikalas jau linko link vakaro, nusprendėme kur nors pakeliui susirasti nakvynę. Buvo pageidautina, kad tai būtų prie ežero. Norėjosi kiek ilgiau pabūti prie šio istorinio ežero, apie kurį tiek buvo skaityta istorinėse knygose. Mums tikrai pavyko. Pakeliui apsistojome svečių namuose, kur, kitoje kelio pusėje, buvo graži aikštelė pasisėdėjimui prie ežero. Todėl tik įsikūrę bei apsirūpinę alumi bei ežere pagautu šviežiai rūkytu unguriu, įsitaisėme netoli vandens. Deja, ilgai neteko mėgautis vaizdais, nes dangus virš ežero, kaip ir rytdienos orų prognozė, nieko gero nežadėjo:

2009 07 12_2157

2009 07 12_2156

Štai čia, skanaujant ungurį su alumi, ir baigėsi mūsų antroji viešnagės Estijoje diena. Iki sekančio kelionės punkto, Narvos, buvo likę apie 150 km.

P.S. Kaip visada, visas nuotraukas didesniu formatu galite pasižiūrėti pasinaudoję albumo peržiūra.

10 komentarų

      • Apie blogus pavyzdžius – kartą pravažiuodamas pro Perkūnkiemį, lyg ir mačiau namą, kurio linijos nebuvo lygiagrečios su šalimais esančių namų sienomis. Tada nenufotografavau, dabar nėra kaip patikrinti – man ten vaidenosi, ar tai iš tikrųjų itališkai – estiškas projektas 😀

  1. Ruošiamės pakeliauti po Estiją. Teko daug pasirausti internete bet informacija labai skurdi. Radusi Mariuko Kelionių aprašymus tikrai susidomėjau. Ačiū už informaciją.

Parašykite ką nors